Aforistinės įžvalgos Alfonso Nykos-Niliūno ir Jono Meko dienoraščiuose: sąlyčio taškai ir skirtybės

LTStraipsnyje tyrinėjamos A. Nykos-Niliūno ir J. Meko dienoraščiuose esančios aforistinės įžvalgos. Abiem autoriams dienoraščio rašymas yra neįpareigojantis minčių dėstymas, aiškinimasis ir kalbėjimasis su pačiu savimi, intymus veiksmas, kūrybinių idėjų virtuvė. Šie autoriai į lietuvių literatūrinę savimonę yra įaugę kaip poetai, bet į jų estetines, filosofines, literatūrines pažiūras, vienijančius ir skiriančius aspektus galima pažvelgti ir per aforizmo žanro prizmę. A. Nykos-Niliūno aforizmai prisišlieja prie filosofinių aforizmų grupės, ne itin gausios lietuvių literatūroje, J. Meko - prie poetinių. A. Nykos-Niliūno aforizmuose gausu egzistencinės filosofijos atšvaitų, jiems būdinga griežta struktūra, pabrėžianti intelektualinę įtampą. J. Meko aforizmai poetiški, punktyriški, autorius labiau pasikliauja išgyvenimu nei filosofinėmis sistemomis. Net iškeldamas atsisakymo, atsižadėjimo, asketizmo idėją jis gausiai naudoja poetizmus - epiforą, sintaksinį ir leksinį pakartojimą, siekdamas meninio sustiprinimo - jaustuką, asindetoninio ir polisindetoninio jungimo derinį, retorinį sušukimą. Tačiau nei vieno, nei kito autoriaus pasirinkta stilistika neiškreipia aforistinio mąstymo kaip teigiančio mąstymo, o aforistinės raiškos - kaip kondensuotos raiškos prigimties. Kita svarbi aforizmų savybė yra ta, kad nebūdami pagrindiniu abiejų rašytojų kūrybos žanru jie nesikerta, o priešingai - patvirtina didesnio teksto (šiuo atveju dienoraščio) idėjinį turinį, jo problematiką, kondensuoja rašytojo pažiūras, patikimai liudija šių rašytojų meninės prigimties ir pasaulėjautos sąlyčio taškus bei skirtybes.Reikšminiai žodžiai: Dienoraštis; Aforizmas; Egzodo literatūra; Egzistencializmas.

ENThe author discusses aphorisms-quotations of Lithuanian exodus poets of older generation, which were selected from their diaries (A. Nyka-Niliūnas, "Diary passage 1938-1970", Chicago, 1988; "Diary passage 1971-1998", Chicago, 1999; J. Mekas "A Man without a Place", Vilnius, 2000). As part of a broader text, the aphorisms-quotations are distinguished by their completeness and style independence on the one hand and the ability to show their origin, i.e. the process of the authors' thinking on the others. The author concludes that aphorisms of A. Nyka-Niliūnas should be ascribed to philosophical ones, as they are full of existentialistic manifestations. Besides, definiteness which is so characteristic of the structure of aphorisms emphasizes the intellectual strain; on the contrary, aphorisms of J. Mekas are poetic and dotted, the author is more likely to follow his emotions and experience than philosophical systems. Although the aphorisms are not the major literature style in the works of both A. Nyka-Niliūnas and J. Mekas, they reliably show the different artistic nature and view-point of both writers. [From the publication]