Didžiųjų skarų puošyba Lietuvoje: kutai

LTStraipsnyje analizuojama XVIII a. pabaigos - XX a. lietuvių moterų šiltųjų užsupalų - skarų puošyba kutais. Aprašomos kutų ir mazgų sąsajos, trumpai apžvelgiamas kutų naudojimas etninėse kultūrose, išskiriami kutų tipai, būdingi Lietuvos skaroms, ir jų paplitimas Lietuvoje. Iš viso ištirtos 425 skaros. Kutai buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos moterų dėvėtų skarų puošybos elementų. Didžiosiose, šilto audinio skarose yra trys kutų formavimo tipai: 1) kutai daromi iš neužaustų ar nuardytų audinio metmenų ir ataudų, juos paliekant palaidus arba suskirsčius sruogomis sukant į virvutes, rišant, 2) kutai formuojami įneriant siūlų sruogas, 3) prie audinio krašto prisiuvama kutų juostelė. Ir namų audimo, ir fabrikinės gamybos skarose vyrauja pirmasis tipas. Antrojo, trečiojo tipo kutai būdingi namų audimo skaroms. Įnerti kutai yra įvairesni, spalvingesni, ypač XIX a. Žemaitijoje ir Dzūkijoje. Spalvoti kutai būdingi XIX a. laikotarpio audinių puošybai. XX a. I pusėje dažniausiai dėvimos pramoninės skaros su standartiniais kutais - neužaustų siūlų sruogomis. Senovės žmonių pasaulėvaizdyje mazgų įvaizdžiai turėjo įvairių simbolinių reikšmių, siejosi su tradiciniais papročiais, apeigomis ir tikėjimais. XVIII a. pabaigoje - XX a. I pusėje užsisiaučiamų skarų kutuose dekoratyvinės paskirties mazgų rišimas galėjo išlikti kaip mitinio mąstymo liekanos. XX amžiaus II pusėje skarose pasitaiko įvairių puošybos elementų, kartais turinčių ir maginę reikšmę. Remiantis praėjusių epochų pavyzdžiais, skaros puošybos elementai buvo kuriami individualiai. Kutai tapo neatskiriama didžiųjų vilnonių skarų puošmena.Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Tradicinė kultūra; Liaudies tekstilė; Didžiosios skaros; Samogitia; Folk culture; Showl trimming.

ENThe article analyzes the decoration of Lithuanian women’s warm shawls by tassels at the end of the 18th – the 20th century, describes the relations between tassels and knots, provides a brief overview of use of tassels in ethnic cultures, distinguishes the types of tassels, characteristic of Lithuanian shawls and their spread in Lithuania. 425 shawls were totally examined. Tassels were among the main elements of decoration of shawls, worn by Lithuanian women. There were three types of formation of tassels in big warm shawls: 1) tassels were made of non-weaved or ripped weft and woof of the cloth, by leaving them loose or dividing into locks and twisting and tying them into ropes, 2) tassels were shaped by threading the locks by a filament, 3) a band with tassels was sown to the edge of the cloth. The first type was prevailing both in home-made and manufactured shawls. The tassels of the second and third types were more characteristic of home-made shawls. The thread tassels were more diverse and colourful, especially in the 19th century Žemaitija and Dzūkija. Colourful tassels were characteristic of the clothes decoration in the 19th century. In the 1st half of the 20th century women most frequently wore manufactured shawls with standard tassels, i. e. locks of non-weaved threads. In the worldview of the people of the old times the images of knots had different symbolic meanings, were related with traditions, rituals and beliefs. The tying of decorative knots in tassels of shawls at the end of the 18th – the first half of the 20th century could have remained as a relic of mythical thinking. In the shawls of the second half of the 20th century there are different decorative elements, which sometimes have a magic meaning. Referring to the examples of the past times, the shawls’ decorative elements were created individually. Tassels became an integral decoration of big woolen shawls.