Šuolininkių į aukštį sportinio rengimo skirtingais etapais optimizavimas : disertacija

LTDarbe nagrinėjama šuolininkių į aukštį sportinio rengimo skirtingais etapais turinio pažinimo ir jo optimizavimo edukacinė problema. Mokslininkų daugiausia tyrinėta atskiros įvairaus sportinio meistriškumo šuolininkių(ų) į aukštį rengimo dalys, integraliai nesusiejant jų į vientisą pažinimo ir ugdymo(si) sistemą. Dėl šios priežasties sudėtinga planuoti strateginį sportinį rengimą ir rezultatų prognozavimą. Problemą konkretina šie klausimai: 1. Išsiaiškinti, kas skatina mokinius rinktis ir kultivuoti lengvąją atletiką, kokios jų vertybinės orientacijos. Tai gali padėti sėkmingiau vykdyti atranką ir sudominti lengvąja atletika. 2. Ištirti, kaip sudaryti šalies jaunųjų šuolininkių į aukštį atrankos ir treniruotės modelius, kad jie atitiktų ugdytinių gebėjimus ir skatintų sportininkų individualybės saviraišką. 3. Nustatyti didelio meistriškumo šuolininkių į aukštį treniruotės programų gerinimo metodines kryptis, sportinių rezultatų kaitos bendrus dėsningumus ir individualius ypatumus kintant šuolininkių amžiui bei meistriškumui ir treniruotės ciklams. Tyrimo objektas – šuolininkių į aukštį sportinis rengimas. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos šuolininkių į aukštį sportinio rengimo skirtingais etapais ypatumus, atitinkančius sportuojančių amžių ir sportinį meistriškumą.Tyrimo teorinis reikšmingumas: atskleista rinktis ir kultivuoti lengvąją atletiką skatinantys socialiniai, sportiniai veiksniai, vertybinės orientacijos, kurios daro įtaką sportininko individualybės ugdymui(si); sukurtas jaunųjų šuolininkių į aukštį atrankos ir treniruotės modelis ir pedagoginiu eksperimentu patikrintas jo veiksmingumas; nustatyta Lietuvos ir užsienio šuolininkių į aukštį sportinių rezultatų kaita skirtingais rengimo etapais bei dalyvaujant Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse; apibendrinta Lietuvos didelio meistriškumo šuolininkių į aukštį rengimo didaktinės kryptys ir individuali darbo autorės rengimosi trejoms olimpinėms žaidynėms patirtis. Tyrimo medžiaga naudinga treneriams ir sportininkams vykdant atranką, gerinant treniruotės vyksmą, kūrybinį bendravimą ir bendradarbiavimą.

ENThis dissertation analyzes educational research problem of cognising the content of high jumpers’ sports training at different stages and its optimisation. The focus of the majority of the researches has been on isolated parts of training high jumpers of different levels of their performance without integrating them into an integral system of cognition and (self-) education. Such situation impedes planning the process of strategic sports training and forecast of results. The problem is particularized by the following targets: 1. to identify what stimulates school learners to choose and exercise track-and-fields athletics and what their value-based orientations are. This may contribute to successful selection of athletes and to a rising interest in track-and-fields athletics. 2. to investigate how to develop the models of selecting and training high jumpers in Lithuania so as to meet the abilities of trainees and to stimulate the self-expression of their sports individuality. 3. to identify methodological trends for improvement of training programmes for elite female high jumpers, general regularities and individual peculiarities of changes in sports achievements influenced by variation in athletes’ age, level of performance and cycles of training. The subject of the research: female high jumpers’ sports training.The aim of the research: to investigate peculiarities of Lithuanian female high jumpers’ sports training at different stages, which are conditioned by athletes’ age and level of their performance. The theoretical significance of research results: social and sports factors, which motivate athletes to choose and cultivate track-and-field athletics and value-based orientations and which influence (self-) development of personality and sports individuality, were revealed; the model for selection and training of young female high jumpers was developed and its efficiency was tested during a pedagogical experiment; the change in sports results of Lithuanian and foreigh female high jumpers at different training stages and achived in the European and World championships as well as in the Olympic games was established; the didactic trends in training Lithuanian elite female high jumpers at different stages and individual experience of the author in training for three Opympic Games were generalised. The research material has a practical use to coaches in selection of candidates, improvement of the process of training, creative communication and cooperation.