Tikėjimų kaita pagoniškuose baltuose: kuršiai

LTArcheologai konstatuoja kelis kartus tūkstantmečio bėgyje vykusius laidojimo papročių pasikeitimus ir sieja juos su ideologijų transformacijomis. Teigiama, jog deginimo papročio įsigalėjimą inicijavo aukštesniojo socialinio sluoksnio žmonės, įtakingesni ir labiau nepriklausomi nuo bendruomenės tradicijų. Ikivalstybinio laikotarpio baltų visuomenėje randame tik vieną tokį visuomenės sluoksnį - draugiją. Pirmosios draugijos apraiškos baltų visuomenėje pastebimos V-VI a. Nuo X a. prasideda antras draugijos formavimosi etapas. Ši savitai organizuota visuomenės dalis turėjo suformuoti savas ideologines nuostatas ir pretenduoti užimti išskirtinę vietą tiek gyvųjų, tiek ir mirusiųjų visuomenėje.

ENAccording to archaeologists, burial customs changed several times over the millennium and they are related to ideological transformations. It is stated that the predominance of cremation was initiated by higher social classes who are more influential and people less dependent on community traditions. Only one such social class, a fellowship, is known in the Baltic society before the establishment of the state. The first manifestations of fellowships in the Baltic society are visible in the 5th–6th centuries. The second stage in the development of fellowship started in the 10th century. This specially organised part of the society had to shape their own ideology and claim an exclusive place in the society of both the living ones and the deceased.