Patarlė kaip žmonių gyvensenos atspindys

LTStraipsnyje patarlės aptariamos nauju aspektu - kaip praeities šaltinis kultūros tyrinėtojui. Patarlėje galima ieškoti duomenų iš istorijos ir buities realijų plotmės, taip pat visuomeninio gyvenimo plotmės (žmonių, t. y. asmenų ar visuomenės sluoksnių santykių, papročių, taip pat senųjų tikėjimų bei įsitikinimų) ir šeimos gyvenimo plotmės duomenų. Patarlės, kalbančios apie aitvarus, laumes, kipšus, bėdą ir laimę, dalią ir t. t., teikia tiesioginės ar truputį pridengtos informacijos apie buvusius tikėjimus. Tautos gyvensena, jos pasaulėjauta nemenkai galėtų atsiskleisti patyrinėjus, kaip tradiciškai vertinama kvailys, elgeta, senmergė / senbernis, pavainikis - t. y. asmenys, esantys (buvę) tam tikra prasme bendruomenės pakrašty, turintys kiek kitokį statusą negu visos bendruomenės eilinis narys, taip pat tam tikrų retesnių ypatybių, įgimtų ar įgytų, turintys žmonės: kairiarankiai, žvairiai, raiši, mikniai, rudaplaukiai bei rudaakiai, atžindai. Patarlės atspindi ir požiūrį į mirusį. Tos tematikos patarlių esama ne vien pas mus, bet ir daugelyje Europos tautų. Patarlių bei priežodžių variantai, sutraukti į vieną vietą, gali duoti nemažai praeities kultūros žinių. Sąvado tipo leidiniai čia labai naudingi - ir kad apima visus užfiksuotus to ar kito tradicinio posakio variantus, ir pateikdami nuorodas į kitus artimus tipus. Draugėn sutelkti vienos patarlės variantai gali parodyti ir esmingesnių diachroninių pokyčių. Taigi patarlės kaip kultūrinės bei istorinės informacijos šaltinio, svarba neapsiriboja jos tekstu, tyrinėtojui svarbu prieš akis turėti variantus, numanyti paplitimo arealą.Reikšminiai žodžiai: Patarlė; Gyvensena; Tautosaka; Proverb; Lifestyle.

ENThe article discusses proverbs in terms of a new aspect, i. e. as a source of past for culture scholars. A proverb can provide data from the planes of history and everyday routine realities, social life (relations among people, i. e. persons or layers of the society, traditions, as well as old beliefs) and family life. The proverbs, discussing brownies, pixies, dickens, evils, fortune, doom, etc. provide direct and, to a certain extent, covert information on the old beliefs. The lifestyle and worldview of the nation could be well revealed upon studying the traditional evaluation of a fool, a beggar, an old maid / old bachelor, illegitimate child, i. e. the persons, who are/were to a certain extent on the margins of the society, and who had to a certain extent another status than common members of the community, as well as the people with certain rarer traits, acquired or inborn: left-handed, cock-eyed, lamed, stuttering, red-haired and brown-eyed people. The proverbs also reflect the view of the dead. Proverbs on the subject of the dead exist in most European nations. The variants of proverbs and sayings, collected into one location, are able to provide a significant amount of knowledge on the culture of the past. Publications of the code type are very useful in this regard, since they cover all the recorded variants of one or another traditional saying and provide references to other close types. Collected variants of one proverb can also show the most essential diachronic changes. Therefore the importance of the proverb as a source of cultural and historical information is not limited only to its text, since the researcher also needs to see the different versions of the proverb and imagine the area of its spread.