Melų pasakų transformacijos Kazio Borutos "Jurgio Paketurio klajonėse"

LTLietuvių folklore melo formos atsiskleidžia viename ne itin gausiame žanre - melų, arba juokų, pasakose. Dvejopas žanro pavadinimas rodo, jog melo ir juoko sąvokos yra labai artimos. Kai kurie šio žanro kūrinių sandaros principai bei įvaizdžiai galėjo turėti įtakos ir šiuolaikinių autorių kūrybai. Liaudiškosios pasaulėjautos pajautimu išsiskiria rašytojas Kazys Boruta. Bene daugiausia tautosakos kūrinių panaudota jo knygoje "Jurgio Paketurio klajonės". Tai yra lietuviškų melų pasakų rinkinys. Šalia melų pasakų čia įsiterpia ir stebuklinių, buitinių pasakų nuotrupos, anekdotų situacijos. Šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip "Jurgio Paketurio klajonėse" panaudojamos ir transformuojamos lietuviškos melų pasakos. Pirmiausia išskiriami melų pasakų poetikos elementai, paskui jų ieškoma K. Borutos kūrinyje. Aptariami nerealaus, pilno kvailų ar kvailai besielgiančių žmonių pasaulio, į kurį patenka Jurgis Paketuris, laikas ir erdvė, herojaus santykis su aplinka. Analizuojami kūrinio loginiai ypatumai (atvirkštumo ir prieštaravimų logika, alogizmai), kūrinio komizmas, pasižymintis keliais bruožais: absurdiškų vaizdų kūrimu bei kvailo ir sukto personažų tarpusavio santykiais. Pirmasis bruožas itin būdingas melų pasakoms. Kūrinio aptarimas dar kartą patvirtino, kad "Jurgio Paketurio klajonių" pagrindą sudaro įvairių žanrų stilizuoti tautosakos kūriniai. Tačiau tautosakos kūrinių organizavimo į visumą principai iš dalies atitinka melų pasakų dėsnius. Kūrinio pasaulis yra utopinis, kuriamas vadovaujantis komiškojo absurdo poetika.Reikšminiai žodžiai: Melų pasakos; Literatūra; Lietuvių; Tales of lies; Folkloras; Literaturre; Lithuanian.

ENFolk tales of lies are an excellent source of folklore humour, which has had a huge impact on contemporary auctorial creation. The most vivid transformations are beyond all doubt presented in K. Boruta's "Jurgio Paketurio klajonės". Inner world characteristics of the piece are defined by two categories: time (historic but at the same time Utopian) and space (a miniature state, falling into the limits of the space of K. Boruta's native surroundings). The imaginariness of the events in the piece of work is grounded on the logics of several types: inversiveness, logics of contradictions and alogisms. Ludicrousness, revealing itself in both absurd images and in the intercourse of stupid / cunning characters, is the most important peculiarity of imaginariness. Although the basis of the piece is made up by stylized folklore works of different genres, the principles of their organization into one entity, to some extent, correspond the laws of folk tales of lies. The inner world of the work is Utopian and is created with reteronce to the lyrics of ludicrous absurdity. [From the publication]