Tūtavimas kaip skudučiavimo pagrindas

LTStraipsnyje siekiama atskleisti šiaurės rytų Europos skudučiavimo, kaip vientiso reiškinio, kilmę. Lietuvių skudučių, komių piolianez ir kuima-čipsan, rusų kuvikly/kugikly muzikavimo sąsajas su gamta, ypač su paukščiais galima įžvelgti šių instrumentų atlikimo būduose, repertuare, taip pat pačių instrumentų bei pūtimo jais įvardijime. Paukščių vardais vadinami patys instrumentai ir atskiri rinkinio vamzdeliai. Ne tik skudučių tipo dūdelių, bet ir kitų pučiamųjų vadinimas dūda/dūdele etimologiškai siejasi su paukščiu dudučiu/tutučiu. Permės komių piolian/piolianez, turinčiuose bendrą kilmę su Baltijos finų pilli, taip pat įžvelgtinas ryšys su įvairiais paukščiais (daugiausiai - vandens). Tiek dūdos/dūdelės, tiek ir pilli/piolian plačios lygiagretės ne tik finougrų, bet ir slavų, baltų, germanų, tiurkų, senovės indų kalbose rodo labai seną paukščių vardų, o kartu ir skudučių tipo bei kitų dūdelių pavadinimų kilmę. Su instrumentų pavadinimais neabejotinai susiję ir veiksmažodžiai, išreiškiantys atlikimą skudučių tipo instrumentais. Jie dažniausiai turi tą pačią šaknį kaip ir vardai: tutukles, tutučiai - tūtuoti, gukalnye - gukat, piolianez - pioliasny ir t. t. Tais pačiais veiksmažodžiais įvardijami ir paukščių bei kitų gyvūnų išduodami garsai. Straipsnyje atskleisti dėsningumai, įrodantys onomatopėjinę skudučiavimo, kaip reiškinio, kilmę, labai platus instrumentus įvardinančių žodžių paplitimas gali siekti itin senus laikus ir rodyti tūtavimo, kaip skudučiavimo pagrindo, ryšį su galbūt pačia ankstyviausia žmonijos pasaulėjauta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skudučiai; Šiaurės rytų Europos tautos; Repertuaras; Daugiavamzdės dūdelės; Multi-pipe whistles (skudučiai); Northeastern European people; Reperoire.

ENThe article attempts to reveal the origins of panpipe playing in the Northeastern Europe as an integral phenomenon. The relation between playing Lithuanian skudučiai, Komi piolianez and kuima-chipsan, Russian kuvikly/kugikly and the nature, especially the birds can be noticed in the ways of playing the said instruments, the repertoire and the names of the instruments and playing itself. The instruments and their individual pipes are named after birds. The naming of both skudučiai pipes and other blow instruments a dūda/dūdele is etymologically related with the bird dudutis/tututis. The Komi piolian/piolianez, which has common origin with the Baltic Finns’ pilli, also has a relation with different birds (mostly waterbirds). The parallels of both dūdos/dūdelės and pilli/piolian in Finno-Ugric, Slavic, Baltic, Germanic, Turkic and ancient Indian languages show very ancient origins of names of birds and panpipes. The verbs, expressing panpipe playing are also related with the names of the instruments. They usually have the same root as the names: tutukles, tutučiai - tūtuoti, gukalnye - gukat, piolianez – pioliasny, etc.. The sounds, uttered by the birds and other animals are named by the same verbs. The article reveals the regularities, evidencing the onamotopoeic origins of panpipe playing, the very wide spread of the words, naming the instruments can reach very ancient times and evidence the relation between the base for panpipe playing with the most early worldview of the man.