Lietuviškos gerosios praktikos perdavimo prielaidos ir ribos: europeizijos nuotykiai už Vidurio ir Rytų Europos ribų
LTSiekdama tapti šalimi donore ir padėti kitiems, Lietuva natūraliai remiasi savo patirtimi. Bene sėkmingiausia tokia patirtis yra susijusi su Lietuvos europeizacija. Kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse sėkminga europeizacijos istorija irgi yra bene pagrindinė plėtros eksporto prekė. Tokiose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse kaip Gruzija, Ukraina ir Moldova á Lietuvą bei kitas Baltijos šalis dažnai žvelgiama kaip į perėjimo ir europeizacijos sėkmės istoriją. Tačiau perėjimas ir europeizacija Vakarų Balkanuose, kurie bando pakartoti Vidurio ir Rytų Europos kelią į ES, ir ambicingose Rytų kaimynystės šalyse, kurios jau buvo paminėtos, bandymai greitai europeizuotis kol kas nėra labai sėkmingi. Čia, nepaisant ES narystės perspektyvos, reformos vyksta lėtai ar net priešinga kryptimi, negu nori Europos Sąjunga. Tai perša mintį, kad šiose šalyse trūksta tam tikrų esminių prielaidų, kurios sudarė sąlygas greitai europeizacijai Vidurio ir Rytų Europoje ir konkrečiai Lietuvoje. Kaip tik į šitas prielaidas reikia atsižvelgti norint sėkmingai eksportuoti Lietuvos europeizacijos patirtį. Šis straipsnis bus bandymas apibrėžti kai kurias europeizacijos prielaidas ir paskatinti tolesnį akademinį dėmesį lyginamosios europeizacijos tyrimams naudojant Vidurio ir Rytų Europos (VRE) modelį. Čia bus trumpai nužymėti bandymai europeizuotis ir jų rezultatai Bosnijoje ir Hercegovinoje (BH) bei Gruzijoje ir keliamas europeizacijos prielaidų Lietuvoje klausimas. Straipsnis nepretenduoja į išsamų reformų proceso šiose šalyse aptarimą. Pavyzdžiai pateikiami ne kaip vieno ar kito teiginio įrodymai, bet kaip tam tikrų tendencijų atspindys.
ENThe article deals with the main preconditions for the application of the EU conditionality. Difficulties of the application of the EU conditionality in Western Balkans and the ENP countries requires a re-assessment of the conditions for the quick and productive Europeanization in the Central and Eastern Europe (CEE). Western Balkan experience might suggests that an importance of the EU membership perspective could have been overestimated. Bosnia and Herzegovina (BiH) and Georgia are used as examples to illustrate the main line of the argument. While the BiH is a demonstration that the EU membership is not a sufficient magnet for the pursuit of reforms, Georgia might serve as an example of a country where reforms could be initiated without an encouragement of the EU perspective. Three main preconditions of the successful Europeanization in the CEE are identified. First, it is the societal and the political consensus about the unquestionable virtue of the EU membership. The second is the legitimacy that the EU conditionality enjoyed in the CEE. And the third is the centralized state, which made a quick Europeanization possible. All three pre-conditions are not fully satisfied in the BiH and, to some extent, in the other Western Balkan countries. They are present, however, in some ENP countries. Suggestions for further research are provided in the article to explore the importance of the domestic context in the application of the EU conditionality.
