Theorising mental disorder : a sociological approach
LTStraipsnyje yra pristatoma ir kritiškai aptariama keletas sociologinių psichikos sutrikimo perspektyvų: Parsons’o ligos kaip deviacijos bei kaip negalėjimo atlikti įprastus socialinius vaidmenis modelis, etikečių teorija ir ligos, kaip socialiai priskirtos etiketės samprata, konflikto teorija bei ligos kaip socialinės nelygybės pasekmės modelis, Foucault beprotystės ir racionalaus proto priešpriešos diskursas, socialinio konstruktyvizmo ir ligos kaip socialinio konstrukto teorija. Kadangi sociologinė analizė ilgą laiką ignoravo biologinį psichikos sutrikimo aspektą, straipsnyje supažindinama ir su nauja teorine kryptimi, bandančia spręsti sąsajos tarp socialinio ir biologinio psichikos sutrikimo pagrindų problemą, pasitelkiant emocijas kaip analitinį įrankį. Sociologai vyraujančias psichikos sutrikimo sampratas bei psichiatrines praktikas sieja su platesniu socialiniu kontekstu bei socialinių santykių analize. Šitaip yra praplečiamas psichiatrinis psichikos sutrikimo suvokimas, sociologinė analizė padeda geriau suprasti psichikos sveikatos priežiūros organizaciją, psichiatrines praktikas, specialisto - paciento santykius bei vaidmenis, tapimo psichiatriniu pacientu procesus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichikos sutrikimai; Psichikos sutrikimų požiūriai; Psichinė sveikata; Psichinės sveikatos apsauga; Socialinis kontekstas; Sociologinė perspektyva; Mental disorder; Mental disorder perspectives; Mental health; Mental health care; Social context; Sociological perspective.
ENThe article introduces and critically discusses major sociological ideas on the concept of mental disorder. Starting with Parsonian "sick role" and illness as deviance, the article proceeds with labelling theory and further on with Foucault’s conceptualisation of madness as an opposition to reason. Conflict approach on mental disorder is presented as based on belief that structural inequality is one of the major sources of suffering in modern society. Constructivist critique makes an emphasis on the fragile, incoherent nature of the categories of mental disorder. Finally, the introduction of the concept of emotion into sociology of mental disorder is presented as providing new analytical tool to account for the ways mind and body are linked in a disordered condition. Sociological perspective explores dominant concepts of mental disorder and offers different ways of thinking about mental phenomena, while locating them within a broader social context and an analysis of social relations. This helps to understand better the social organisation of mental health care, patterns of psychiatric practice and the process of becoming mentally disordered. [From the publication]
