Susidvejinusios sąmonės fenomenas XX a. pradžios lietuvių avangardistinėje poezijoje
LTStraipsnio tikslas – remiantis XX a. pirmųjų dešimtmečių lietuvių avangardistų poetiniais tekstais bei manifestais papildyti lietuviškojo avangardizmo epistemą, tiksliau apibrėžti lietuviškojo avangardizmo santykio su sociumu ypatybes bei avangardistinės raiškos stilistiką, vienokią meno plotmėje, kitokią – derinant kuriamus tekstus prie sociumo. Interpretacija išryškina savitą XX a. pradžios Lietuvos kultūros atnaujintojų avangardizmu laikyseną, asmenybės skilimą į menininką ir pilietį bei šio skilimo projekciją estetikos plotmėje. Priešingai nei Vakarų Europos ar Rusijos avangardistai, Lietuvos "naujojo meno“ kūrėjai atskyrė estetinės ir socialinės veiklos sritis. Pirmojoje eksperimentavę be jokių apribojimų, antrojoje elgėsi orientuodamiesi į XX a. pirmųjų dešimtmečių sąmoningo Lietuvos piliečio elgsenos modelius.
ENThe article aims at, referring to the poetical texts and manifests of Lithuanian avant-garde authors of the first decades of the 20th century, supplementing the episteme of Lithuanian avant-garde and provide a more accurate definition of the peculiarities of the relation between Lithuanian avant-garde with the society and the stylistics of avant-garde expression, which were one on the artistic plane and others when matching the created texts with the society. The interpretation highlights an important posture of the persons, who renewed Lithuanian culture of the beginning of the 20th century with avant-garde, the division of the personality into an artist and a citizen and the projection of the divide on the aesthetical plane. Contrarily to the avant-garde artists of the Western Europe or Russia, Lithuanian creators of the “new art” separated the aesthetical and social areas of activities. In the aesthetical area they experimented without any limitation, but in the social area they behaved in orientation to the models of behaviour of a conscious citizen of Lithuania of the first decades of the 20th century.
