Morfonologinis kirčio ir priegaidžių vaidmuo vardažodiniuose galūnių darybos daiktavardžiuose

LTStraipsnyje analizuojamos vardažodinių galūnių darybos daiktavardžių kirčiavimo ypatybės. Morfonologijos požiūriu vardažodiniai galūnių darybos daiktavardžiai išsamiai tyrinėtini, nes jų darybos afiksai - galūnės - gali būti keleriopo akcentinio rango. Šie vediniai dažnai turi ne tą pačią darybos reikšmę ir pasižymi ne tomis pačiomis morfonologinėmis savybėmis. Tiek vienskiemenį, tiek daugiaskiemenį darybos kamieną turintys galūninės darybos daiktavardžiai rodo, kad prozodinės kaitos morfonologiškai daugiau susijusios su silpnosiomis, t. y. dominacinėmis stiprinančiomis galūnėmis ir atitinkamai - su baritoniniu jų vedinių kirčiavimu. Akūtinė priegaidžių kaita lemia pirmąją vedinio kirčiuotę. Cirkumfleksinė metatonija implikuoja antrąją paradigmą. Šių galūnių daiktavardžiams būdingos abi prozodinės kaitos - tai padeda nustatyti fonetinę cirkumfleksinės metatonijos prigimtį. Ką kita liudija cirkumfleksinės priegaidžių kaitos atvejai stipriųjų, t. y. dominacinių silpninančių galūnių vienskiemenio darybos kamieno vediniuose. Šie ketvirtosios kirčiuotės daiktavardžiai priskirtini analoginės metatonijos atvejams, nes neturi atitinkamų dviskiemenio kamieno vedinių. Nė viename iš keturių aprašytų pogrupių, kuriuos sudaro tos pačios sandaros - darybos kamienas + galūnė - vediniai, nerasta vardažodinių galūninės darybos daiktavardžių, priklausančių trečiajai kirčiuotei. Taigi visiškai įtikinama atrodo prielaida, kad aprašytieji galūnių vediniai kirčiuojami pagal modelius, susidariusius po trečiosios akcentinės paradigmos vedinių akcentuacijos išlyginimo.Reikšminiai žodžiai: Morfonologija; Metatonija; Morphonology; Metatony.

ENThe article analyzes the peculiarities of stressing of the nominal flexion formation nouns. In morphophonological terms the nominal flexion formation nouns should be studied more comprehensively, since their formation affixes, i. e. flexions, can be of different accentual rank. The said derivatives frequently have different formation meaning and characterize with different morphophonological traits. The flexion formation nouns, having both one-syllable and multi-syllable formation stem show that the prosodic changes are more morphohonologically related with weak, i. e. dominated reinforcing flexions and vice versa – with the baritone accentuation of their derivatives. The acute change of accent determines the first accentuation of the derivative. The circumflex metatony implies the second paradigm. The nouns with such flexions characterize with both prosodic changes, which helps to identify the phonetic nature of circumflex metatony. The cases of circumflex changing of accent in the derivatives of the one-syllable formation stem of strong, i. e. dominant weakening flexions show another picture. The said nouns of the fourth accentuation should be attributed to the cases of analogical metatony, since they do not have corresponding derivative of the two-syllable stem. Neither of the four described sub-groups, formed according to the same structure, i. e. the formation stem + flexion – derivatives, contain nominal flexion formation nouns, belonging to the third accentuation. Therefore the presumption, that the described flexion derivatives are accentuated according to the models, which emerged after the alignment of the accentuation of the derivatives of the third accent paradigm is quite convincing.