Fonosemantika: tyrėjai, tyrimai, patirtys

LTLituanistikos fakulteto studentams jau keleri metai skaitomas fonosemantikos kursas kaip laisvai pasirenkamasis kalbos dalykas. Studentai yra supažindinami su fonosemantikos idėjų atsiradimu pasaulio mokslo ir kultūros istorijoje, šių idėjų atėjimu į lingvistiką bei jų raida, šiuolaikiniu fonosemantikos problemų tyrinėjimo būviu užsienio ir lietuvių kalbotyroje. Studentai sužino svarbiausius teorinius fonosemantikos tyrimo principus, suvokia nagrinėjamąjį objektą, jo ypatybes. Atskirai aptariamos kalbos sritys, kuriose šį reiškinį geriausiai galima tyrinėti: poetinė kalba ir ekspresyvioji leksika. Supažindinama su fonosemantikos terminais. Šio straipsnio tikslas - parodyti, kokios istorinės ir teorinės fonosemantikos prielaidos yra pateikiamos studentams, pasirinkusiems šią įdomią, pas mus mažai žinomą kalbotyros sritį. Fonosemantikos dalykai lietuvių kalbotyroje yra mažai tyrinėti, daugelis teorinių šaltinių nežinomi. Todėl šiame straipsnyje aptariama lengviau ir sunkiau prieinama (kartais studentui ir visai neprieinama) svarbesnė literatūra fonosemantikos klausimais, tai gali būti naudinga studentams, rašantiems bakalauro, magistro darbus, doktorantams. Kalbininkai, susidomėję šia ar gretimomis sritimis, taip pat gali straipsnyje pateiktais duomenimis pasinaudoti. Fonosemantikos tyrinėjimų istorija ir dabartis plečia bendrą studentų lingvistinį (ir kultūrinį) akiratį, nes atnaujina iš kalbotyros įvado gautas žinias apie iškilius kalbininkus, žymiausias lingvistines mokyklas ir suteikia naujų kalbotyros istorijos, bendrosios kalbotyros žinių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fonosemantika; Ekspresyvumas; Kalbos ikonizmas; Ištiktukai.

ENLike most other fields of modern research phonosemantic in particular finds its beginings in the Ancient philosophy works. The first work that took a more modern, critical approach to the subject was Plato's Cratylus dialogue. The subject was sporadically discussed in philosophial texts of the Middle Ages and the Renaissance. In the 19th century Humboldt offered a very clear description of the conception of the phonosemantic process. Other numerous scholars were interested in the problem, such as Gabelentz, Sapir, Grammond, Jakobson, etc. The most influently phonosemanticists of the present are working in the fields of linguistic iconism, poetry, semantic association of clusters, african ideophones, etc. In the last decade of the 20th century the field of phonosemantic was developed significantly. [From the publication]