Šiek tiek apie Lietuvos ankstyvojo mezolito gyvenviečių mikrolitinio medžioklės inventoriaus paskirtį. Trasologinių tyrinėjimų duomenys

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėŠiek tiek apie Lietuvos ankstyvojo mezolito gyvenviečių mikrolitinio medžioklės inventoriaus paskirtį. Trasologinių tyrinėjimų duomenys
Kita antraštėSome Facts on the Purpose of the Microlithic Hunting Tools of the Lithuanian Early Mesolithic Settlements. Data of Traceological Studies
AutoriaiOstrauskas, Tomas
LeidinyjeLietuvos archeologija . 2005, t. 29, p. 171-178
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTTraseologija; Mikrolitai; Mezolitas; Funkcinė analizė
ENTraceology; Microliths; Mesolithic; Functional analysis
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje pristatomi 2000 metais Materialinės kultūros istorijos instituto Sankt Peterburge trasologijos laboratorijoje atliktos 49 ankstyvojo mezolito titnaginių dirbinių iš Lietuvos gyvenviečių analizės rezultatai. Buvo tiriami mikrolitų rinkiniai iš trijų ankstyvojo mezolito gyvenviečių: Pyplių 1 apatinio sluoksnio C, Kabelių 2 vidurinio sluoksnio B ir Kabelių 23. Pasirinktos Kudlajevkos kultūros gyvenvietės, nes tai buvo naujai atskleistas kultūros reiškinys Lietuvoje ir Nemuno baseine, sukėlęs gyvą diskusiją tarp tyrinėtojų. Trasologinės (funkcinės) analizės duomenimis, iki 65 procentų ankstyvojo mezolito Kudlajevkos kultūros mikrolitų buvo naudojami pagal tiesioginę gyvūnų ir žuvų medžioklės įrankių paskirtį, analizės dėka atskleista žuvų išteklių svarba žmonių ūkiui jau pačioje mezolito pradžioje, taip pat patvirtinta, kad minėtosios trys gyvenvietės buvo ilgalaikės bazinės gyvenvietės. Dviejų artefaktų iš Pyplių 1 C gyvenvietės trasiologinė analizė patvirtino straipsnio autoriaus nuomonę, kad tai yra perforatoriai, o ne įkotiniai strėlių antgaliai. Šie duomenys neleidžia gyvenvietės interpretuoti kaip vėlyvosios Arensburgo ar Epipaleolitinės kultūros gyvenvietės, ir kartu patvirtina, kad Pyplių 1 C gyvenvietė yra ankstyvas Kudlajevkos mezolitinės kultūros paminklas.

ENThe paper presents the results of analysis of 49 pieces of Early Mesolithic flint ware from Lithuania, carried out in 2000 at the Traceology Laboratory of the Material Culture Institute in St. Petersburg. Research focused on microlithic collections from three Early Mesolithic settlements: Pypliai 1 lower layer C, Kabeliai 2 middle layer B and Kabeliai 23. The selected Kudlayevka culture settlements caused a lively discussion among researchers, as it was a newly discovered culture phenomenon in Lithuania and the Nemunas basin. According to traceological (functional) analysis, up to 65 percent of microliths of the Early Mesolithic Kudlayevka culture were used for their direct purpose as animal hunting and fishing tools. Analysis has revealed the importance of the fish stock for the household already in the Early Mesolithic period, and confirmed that the three sites were long-term base settlements. Traceological analysis of two artefacts from Pypliai 1 C settlement has confirmed the author’s opinion that these are perforators rather than spearheads. These data do not allow treating this settlement as a settlement of the Late Arensburg or the Epipaleolithic cultures, and also confirm that Pypliai 1 C settlement represents an early monument of the Mesolithic Kudlayevka culture.

ISSN0207-8694, 2538-6514
Mokslo sritisArcheologija / Archaeology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/1259
Atnaujinta2018-12-20 23:04:37
Metrika Peržiūros: 11    Atsisiuntimai: 10