Skaitmeninės Lietuvos profiliai
LTNūdienės visuomenės virtimą informacine visuomene lemia fundamentalūs socialiniai, kultūriniai ir politiniai pokyčiai, kuriuos - tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai - skatina bei sukelia sparti ekonominės-technologinės infrastruktūros, pagrįstos skaitmeninės komunikacijos principu, plėtra. Straipsnyje pateikiama pirmojo kompleksinio Lietuvos informacinės visuomenės sociologinio tyrimo metodologija ir rezultatai. atliekama lyginamoji charakteristikų analizė kitų šalių kontekste. Tyrimo išvados pateikiamos keturiais blokais: informacinės visuomenės samprata ir vertybės, skaitmeninių technologijų išplitimas ir vartojimas, skaitmeninis raštingumas ir socialiniai demografiniai profiliai. Vertybinės Lietuvos gyventojų nuostatos palankios krašto informatizavimui, nes informacinės visuomenės plėtra siejama su optimistine demokratinės gerovės visuomenės perspektyva, tačiau dėl pernelyg pesimistinio esamos padėties ir kritinio valdžios veiksmų vertinimo tokią perspektyvą linkstama sieti tik su ateitimi. Lietuvoje itin ryški disponavimo skaitmeninėmis technologijomis ir jų vartojimo disproporcija - atotrūkis tarp turinčių naująsias informacines priemones ir jomis besinaudojančiųjų, tarp norinčių jas vartoti ir galinčių tai daryti. Ryški struktūrinė skaitmeninio raštingumo disproporcija - kur kas mažiau respondentų geba naudotis internetu negu kompiuteriu. Lietuvos informatizavimo lygis smarkiai nusileidžia ir labiausiai pažengusioms valstybėms, ir ES vidurkiui.Reikšminiai žodžiai: Informacinė visuomenė; Skaitmeninės technologijos; Skaitmeninis raštingumas; Information society; Digital technologies; Digital literacy; Sociologiniai tyrimai; Sociometrija; Skaitmeninė Lietuva; Sociological research; Sociometry; Digital Lithuania.
ENThis is a presentation of the results of the first complex sociological research of Lithuania as an information society. The empirical research was conducted by The Marketing and Opinion Research Center, "Vilmorus". The Information Society Research Center of Vilnius University prepared the methodology of the research and conducted the analysis of the results, presented in the monograph by Marius P. Šaulauskas Skaitmeninė Lietuva 2001 (Digital Lithuania 2001). Research focuses on the key methodological principles of the information society's sociometry, analyzes both the values and the features of technologically informed social reality, and also performs the comparative analysis of the data in the broader international context. The realities of digital Lithuania are presented in four thematic blocks: the concept of an information society and its values, the dissemination of digital technologies and their use, digital literacy and sociodemographic profiles. The first three blocks are meant to characterize the technological features and values that constitute the current developments in digital Lithuania. The fourth block analyzes the state of informatization in terms of sociodemographic characteristics and their importance. The comparative analysis focuses on the technological parameters of an information society. Such a strategy was determined by the character of the international databases and their availability. [From the publication]
- Didaktinės komunikacijos šaltinių reitingai Klaipėdos universitete / Daiva Sirtautienė. Tiltai. Priedas. 2003, Nr. 13, t. 2, p. 402-409.
- Informacijos visuomenės samprata : senųjų vynmaišių gniaužtai / Marius P. Šaulauskas. Problemos. 2003, t. 64, p. 64-73.
- Istorijos mokslo žinių recepcija globalizuojamoje informacinėje aplinkoje / Romas Juzefovičius. Globalizacija : taikos kultūra, žinių visuomenė, tolerancija / sudarytoja ir atsakingoji redaktorė Jūratė Morkūnienė. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. P. 78-83.
- Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarinių ir socialinių mokslų kontekste / Audronė Glosienė. Informacijos mokslai. 2004, t. 29, p. 9-30.
- Multimedija: antropologės požiūris / Vida Savoniakaitė. Lietuvos etnologija. 2003, 3 (12), p. 113-128.
