Tautiškumo raiška Lietuvos kraštotyros sąjūdyje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tautiškumo raiška Lietuvos kraštotyros sąjūdyje
Alternative Title:
The Expression of nationality in the Lithuanian regional studies movement
Keywords:
LT
Etnografija / Ethnography; Judėjimai / Movements; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity.
Summary / Abstract:

LTTautiškumą, kultūrinį apsisprendimą priklausyti tam tikram etnosui pagal požymius galima matyti susidedantį iš trijų sandų: kalbos, istorinės atminties ir tautos papročių bei tradicijų žinojimo. Pirmuosius du neblogai ugdo mokykla, trečiojo gi nėra bendrojo lavinimo programose. Jaunimo vertybinėse orientacijose lietuvybė vertinama ne itin aukštai, be to, visai neartikuliuotai. Priimant globalizacijos iššūkius, reikėtų iš esmės stiprinti etninės kultūros pozicijas, formuojančias tautinę tapatybę. Vienas efektyviausių būdų ugdytis tokią savivoką yra veikla kraštotyros sąjūdyje. Šis metodas jau atlaikė laiko išbandymą: padėjo pažadinti tautą valstybingumui, suformuoti pilietinę visuomenę nepriklausomoje valstybėje, išgyventi totalitariniame režime, subrandinti atgimimo dvasią. Kraštotyros sąjūdžio tikslai nuo pat pradžios buvo ne vien moksliniai; pažinti savąjį kraštą, jo praeitį ir dabartį, kultūrą ir gamtą privalu kiekvienam visuomenės nariui. Kraštotyros draugijos steigė muziejus, populiarino savo idėjas spaudoje. Tarpukariu Lietuvos šviesuoliai realizavo tautotyros programą, labai savalaikę esminių krašto žmonių gyvensenos lūžių metu. Sovietmečiu kraštotyros sąjūdis buvo pusiau legalus tautinių aspiracijų raiškos būdas. Taip buvo įmanoma, net ir prižiūrint valdžios struktūroms, stiprinti tautos dvasią bei gaivinti istorinę atmintį. Šiandienos kraštotyros tikslai iš esmės liko tie patys, nes mūsų laikmečio problemos aktualizuoja tautinės tapatybės ir patriotizmo ugdymo svarbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kraštotyros draugijos; Etnografinė veikla; Tautiškumo raiška; Kraštotyros sąjudis; Tyrinėjimų raida; Tikslai; Ateitis.

ENThe feeling of nationality and the desire to belong to a certain ethnic group have three main elements: language, national memory and knowledge of national traditions and customs. The first two are cultivated in schools. The third element is not included in the curriculum. The feeling of identity occupies one of the lowest levels on the virtue scale of Lithuanian youngsters. In the context of globalisation challenges, it is very important to implement essential improvements of ethic cultural attitudes. One of the most efficient ways to achieve the above-mentioned objective is participation in the regional studies movement. The method has already proved to be effective by helping the nation to develop patriotic feelings, form a civic society in independent Lithuania, survive the totalitarian regime and nourish the spirit of revival. Apart from scientific goals, the regional studies movement sought to encourage every member of society to perceive his motherland, its past and future, culture and nature. Lithuanian interim minds managed to implement a national studies programme – a timely achievement for the country's citizens living through fundamental changes. The Soviet regional movement was a kind of semi-legal expression of national aspirations. It allowed its members to foster national spirit and revive historical memory even with governmental structures standing behind. The current objectives of regional studies are practically the same since current problems emphasise the importance of fostering national identity and patriotism.

ISBN:
9955200251
Related Publications:
Nacionalumo paradoksai : tapatybės paieška Lietuvos architektūroje / Julija Reklaitė. Kūrybos erdvės. 2013, Nr. 19, p. 24-42. 2014, Nr. 20, p. 48-59.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1201
Updated:
2020-06-29 15:22:56
Metrics:
Views: 66    Downloads: 4
Export: