Carpio Lietuvoje: Karpavičiai. Tryznos. Karpiai

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Carpio Lietuvoje: Karpavičiai. Tryznos. Karpiai
Publication Data:
Vilnius : Vaga, 2010.
Pages:
207 p., [4] iliustr. lap. : žml., portr., faks., iliustr
Contents:
Pratarmė — Pilviškių krašto Karpavičių giminės protėvių tragedija — Katorgininkų vaikaičiai (XIX-XX а.) — Kartą viską prarado — Tėvai nežinomi — Sodyba miške — Gyvas mokinių širdyse — Metai Bagotosios geležinkelyje — Giminės paslapties saugotoja — Paslaptys saugojo vaikus — Nauji Kirsnokiškės kaimo sodybos šeimininkai — Įvairių bajorijos leidinių fragmentai apie Karpavičių, Triznų ir Karpių (Carpio) giminių veiklą Lietuvoje XV-XVIII amžiais — Lietuviškų pavardžių raida ir kilmė. Itališkos Carpio giminės šaknys — Carpio giminės šaka Triznos Didžiosios Lietuvos rytuose — Carpio giminės pirmieji dvarai prie Dubysos — Ženklūs pėdsakai Didžiosios Lietuvos žemėse — Statė bažnyčias, dvarus, rūpinosi švietimu, sveikatos apsauga... — Giminės archyvas Joniškėlyje — Giminės Lietuvoje pradininkai — Karpių, Triznų ir Karpavičių herbai — Karp' vietovės — Kryžiaus karų keliai... — Epilogas.
Keywords:
LT
Genealogija; Herbai; Joniškėlis; Karpavičių giminė; Karpių giminė; Pilviškiai; Triznų giminė.
EN
Genealogy; History; Joniškėlis; Pilviškiai; Karpavičiai family; Trizna family; Fifteenth and eighteenth centuries; Trizna family.
Summary / Abstract:

LTSūduva - Karpavičių kraštas. Prienų žemės, kur Pociūnuose XVIII amžiaus pabaigoje klestėjo net dvi Karpavičių šeimos, Pilviškiai, Marijampolė, Gražiškiai - nėra ten vietovės be Karpavičių. Sukaupti fragmentai leido pasiūlyti tokį Carpio giminės, iš kurios, tikėtina, kilo Karpavičiai, atstovų pasirodymo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje (LDK), įsikūrimo ir tolesnės veiklos galimą variantą. Carpio giminės Lelijos herbo riteris rytinėse Lietuvos-Kijevo žemėse pasirodė XIV a. antrojoje pusėje. Romos popiežiaus pakviesti ir paraginti, pasibaigusių Kryžiaus žygių dalyviai iš Graikijos vyko į pagoniškąją Lietuvą. Nemaža jų dalis persikėlė j Gudiją. Iš jų kilo bajorai Karpavičiai, Triznos, Karpenkos. Laivo herbo riteris Carpio iš Prūsijos 1448 m. įsikuria karaliaus Kazimiero sukurtoje apsauginėje Prūsiją gaubiančioje zonoje (vakarinė Sūduvos dalis ir dešinysis Nemuno kraštas nuo Seredžiaus iki Klaipėdos). Šioje zonoje atsirado ir susiformavo Karpavičiai, vėliau valdę Padubysio ir Meškučių žemes. Trečioji šaka kilo iš didiko Jozefo Carpio, 1518 m. atvykusio iš Neapolio į Krokuvą su būsimosios karalienės Bonos Sforcos svita. Krokuvoje, karalienės aplinkoje, jis išbūna iki 1523 m., po to įsikuria Palenkėję, o vėliau persikelia prie Senųjų Trakų. Dauguma jo palikuonių išsaugojo Carpio pavardę - Karpis. Kaip liudija rašytiniai istoriniai šaltiniai, jie — Karpavičiai, Karpiai ir Triznos - valdė dvarus, kūrė Unitų bažnyčią rytinėje LDK dalyje, statė bažnyčias, steigė vienuolynus, rūpinosi gyventojų švietimu, dalyvavo valstybės valdyme. Tarp jų buvo vienas stačiatikių ir trys katalikų vyskupai. Vienas jų - Vygrių vyskupas profesorius Mykolas Karpavičius buvo Vilniaus universiteto Dogmatinės teologijos katedros vedėjas ir Tado Kosciuškos sukilimo Lietuvos komiteto narys. Nemažai XVI-XVII a. karvedžių buvo kilę iš šios giminės.

ISBN:
9785415021482
Related Publications:
Prozopografijos galimybės Karpių giminės genealoginiuose tyrimuose / Rugilė Pangonytė. Bibliotheca Lituana. 2019, 6, p. 100-120.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11920
Updated:
2022-01-29 12:41:22
Metrics:
Views: 38
Export: