Iš Kauno valstybinio lėlių teatro istorijos (1970–1990)

LTŠiame straipsnyje apžvelgiami svarbesni Kauno valstybinio lėlių teatro veiklos bruožai, bandoma pakomentuoti repertuarą, apibūdinti trupę, nustatyti tam tikras kūrybos tendencijas. Per dvi dešimtis metų Kauno valstybinio lėlių teatro repertuarą, skaičiuojant ir atnaujintus, sudarė daugiau nei 60 spektaklių, iš jų trečdalis sukurta lietuvių dramaturgijos pagrindu. Net sovietmečiu niekas nedraudė statyti laiko patikrintus klasikų kūrinius, inscenizuoti gražiausias pasakas, adaptuoti scenai vertingus poezijos ir prozos kūrinius. Niekas netrukdė drauge su dailininkais, rašytojais ir kompozitoriais bandyti kurti išskirtinį savo teatro veidą. Per aptariamą dvidešimtį Kauno valstybiniame lėlių teatre daugiausiai dirbo du režisieriai: ilgametis teatro vadovas S. Ratkevičius ir vėliau - Algimantas Stankevičius (nuo 1975 m.). Po kelis spektaklius čia pastatė V. Matula, Milda Brėdikytė ir Laima Lankauskaitė. Taip pat pradėta suprasti, ką reiškia lėlių teatre dailininkas, kuriantis viso spektaklio formą, stilių, visumos vaizdą, kartu ir patį personažą, kaskart reikalaujantį iš aktoriaus atitinkamos vaidybos. Dažnai scenografo sumanymas lenkdavo režisieriaus galimybes. Aštuntojo ir devintojo dešimtmečio KVLT trupę iš esmės sudarė dvi aktorių kartos: pirmoji - vyresnioji ir antroji, atėjusi į teatrą įvairiais keliais, daugiausia iš Lietuvos muzikos konservatorijos (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) teatro fakulteto. Viena ryškiausių KVLT aktorių - Elena Žekienė, suvaidinusi Kauno lėlių scenoje daugybę įvairiausių, dažniausiai pagrindinių, vaidmenų.Reikšminiai žodžiai: Lėlių teatras; Repertuaras; Teatrinių metaforų erdvė; The Puppet Theatre; The Repertoire; The metaphorical theatrical space.

ENSeveral things catch one's eye when discussing the work of Kaunas National Puppet Theater in the years 1970-1990. First, the repertoire, previously dominated by Russian dramaturgy, includes significantly more works of Lithuanian authors and pieces written by playwrights of other countries - Poland, Bulgaria and Estonia. Plays dealing with more mature and diverse matters raised higher requirements for directors and actors. The head of theater and senior director Stasys Ratkevičius is assisted by Algimantas Stankevičius and Laima Jankauskaitė; stenographers Vitalijus Mazūras, Jūratė Račinskaitė, and Jūratė Stauskaitė are invited to the theater. At times the theater tries to get rid of the boundaries of realistic imitation and enter a more poetical and metaphorical theatrical space. This is proven in some plays (including P. Manchev's renewed "Zuikių mokykla" and "Eglė žalčių karalienė" by S. Nėris; A. Popesku's "Spindulėlis", Eugenijus Ignatavičius' "Šyvio dalia"; "Stebuklingoji motina elnė" by C. Aitmatov) which received prizes at puppet theater festivals and were successfully performed in foreign countries. [From the publication]