Stabakūliai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStabo kūliai, bendrinėje kalboje dar vadinami stabakūliais, yra vieni paslaptingiausių Žemaitijos akmenų. Stabas reiškia pagonių dievą, kūlis žemaičių tarmėse - akmenį. Tad, anot prof. Kazimiero Būgos, stabo kūlis yra akmuo, iš kurio senovėje buvo padarytas stabas. Matyt, taip pat reikėtų aiškinti ir daugelio vietovardžių reikšmę, nes geografinių vietų pavadinimuose stabas dažniausiai yra aptinkamas žodžių junginiuose, pavyzdžiui: lietuvių Stabos kalnas, Stabakmenis, Stabalieknas (lanka), latvių Stabezers (ežeras), Stabkalninš (kalva), Staburags (uola), prūsų Stablaucken (laukas), švedų Stavsborg (kalnas), Stavslund (giraitė) ir kt. Lietuvių kalboje stabas - tai pirmiausia statula ar koks kitas daiktas, laikomas dievu ir todėl garbinamas. Religinių veikalų vertėjai stabą, turintį pagonių dievo atvaizdo reikšmę, atrado baigiantis XVI amžiui ir jį vartojo versdami analogišką lenkų kalbos žodį bałwan. Tiesa, stabas taip pat yra stulpas, stuobrys, liga (paralyžius, apopleksija, podagra, stabligė), sustojimas, atsikvėpimas, poilsis. Latvių kalboje stabs yra „stulpas" arba „lazda", senovės prūsų stabis - „akmuo". Čia pat minėtinas senovės skandinavų stafr (stulpas, lazda, tvoros konstrukcija, galbūt net runų akmuo), kuris atitinka norvegų, švedų ir danų stav, šiaurės islandų stavur. Įvedus krikščionybę, prie žemaičių stabakūlių visą laiką buvo prikaustytas misionierių, kunigų ir vienuolių dėmesys. Todėl nelieka abejonių, kad stabakūliais vadinami akmenys yra svarbūs ir kai kuriais atvejais galbūt net patys svarbiausi senovės žemaičių ir kuršių religijos paminklai. [p. 133].

ENStabo kūliai, also called stabakūliai in standard Lithuanian, are one of the most mysterious stones of Žemaitija. The word stabas means a pagan god, and kulis is a Samogitian dialectal word for stone. Thus, according to Professor Kazimieras Būga, stabo kūlis is a stone from which a stabas was made in ancient times. This is how the meaning of the majority of place names could probably be explained, as in geographic names the word stabas is most often found in word combinations, e.g.: Lithuanian Stabos kalnas, Stabakmenis, Stabalieknas (a meadow), Latvian Stabezers (a lake), Stabkalninš (a hill), Staburags (a cliff), Prussian Stablaucken (a field), Swedish Stavsborg (a hill), Stavslund (a grove) etc. In the Lithuanian language, z stabas means above all a statue or some other object that is considered a deity and thus worshipped. At the end of the 16t h century, translators of religious works used the word stabas in the meaning of an image of a pagan god to translate the analogous Polish word batwan. In addition, stabas also means a pole, a dry trunk, a disease (paralysis, apoplexy, gout, tetanus), a stop, a pause or a respite. In the Latvian language stabs means a pole or a stick, Old Prussian stabis is a stone. There is also an Old Norse word stafr (a pole, a stick, a fence construction, perhaps even a picture stone), which corresponds to Norwegian, Swedish and Danish stav, and North Icelandic stavur. [p. 133].