LTLietuvių kalbos žodis alka (alkas), giminiškas latvių elks ir prūsų *alka, yra religinis senovės baltų terminas, kuris reiškia šventą giraitę, aukojimo vietą ir net auką. Du šimtai su viršum vietovardžių: Alkos kalnas, Alkupis, Alko bala ir daugelis panašių rodo, kad senųjų šventviečių būta miškuose ir giraitėse, ant kalnų, laukuose ir pievose, upių, ežerų, pelkių pakrantėse, taip pat prie pavienių medžių, akmenų, šaltinių, daubų, įgriuvų, olų. Žemaitijoje vyrauja alkomis vadinami kalnai, Aukštaitijoje - laukai paupiuose, paežerėse, taip pat balos ir ežerų salos. Nevėžio žemuma vidurio Lietuvoje - lyg pirmųjų dviejų tradicijų kryžkelė. Alkos kalnais, kitaip dar alkakalniais, vadinamų Žemaitijos vietų žemėlapis yra tankus: aštuonios dešimtys alkos kalnų užfiksuota vakarų Lietuvoje, šis arealas tęsiasi šiaurės kryptimi ir kerta Latvijos sieną. Pavieniai Alkos kalnai paplitę aplink senąją Žemaičių sostinę Raseinius, Raguvą; rytuose - dešimtis alkomis vadinamų salų ežeruose. Alkos kalnai paprastai yra aukščiausi, apylinkėse dominuojančių kalvagūbrių viršūnės. Dažnai jų pašonėje telkšo pelkės, tyvuliuoja ežerai ar balos, teka upės ir trykšta šaltiniai. Dėmesį atkreipia alkos kalnai vietovėse, kuriose išteka didžiosios upės (Dubysa, Minija), tokiu pačiu vardu vadinami kalnai upių baseinus atskiriančiuose kalvynuose. Manoma, kad ši aplinkybė šventvietėms teikė papildomos mitinės reikšmės. [p. 127].
ENThe Lithuanian word alka (alkas), cognate to Latvian elks and Prussian *alka, is a religious term of the ancient Baits meaning a sacred grove, a site of sacrifice or even sacrifice itself. More than two hundred place names - Alkos kalnas, Alkupis, Alko bala and many others - show that ancient sacred sites were found in forests and groves, on hilltops, in fields and meadows, at riverbanks and lakesides, at swamps, as well as at individual trees, stones, springs, hollows, faults and caves. In Žemaitija, alkai are mainly found on hilltops, in Aukštaitija - in fields at riverbanks and lakesides, as well as in marshes and islands on lakes. The Nevėžis lowland in Central Lithuania is a place where the two traditions intersect. The map of sites called alkas or alkakalnis in Žemaitija is dense: eight dozen alka hills have been recorded in Western Lithuania; this area continues to the north and crosses the Latvian border. Individual alka hills are widespread in Central Lithuania, around Raseiniai and Raguva; in the east, there are dozens of alka islands on lakes. Alka hills are usually the highest peaks of the most prominent hill ridges in the environs. They are often flanked by marshes, lakes or ponds, rivers and springs. There are notable alka hills in locations where large rivers (Dubysa, Minija) have their sources, and hills called by the same name are found in the hill ranges separating the river basins. It is thought that this circumstance added mythical undertones to the sacred places.