LTSenosios šventvietės - reikšminga kultūros paveldo dalis ir unikali etninės kultūros vertybių raiška. Raseinių krašte kryžiuojasi Žemaitijos ir Aukštaitijos šventviečių tradicijos. Čia jos įgijusios savitų, dažnai kitur neaptinkamų bruožų, todėl yra itin brangintinos. Tikslių duomenų apie šventviečių įkūrimą dažniausiai stinga, tačiau nekyla didesnių abejonių dėl jų sąsajų su ikikrikščioniška kultūra. Kalnai, miškai, akmenys ir vandenys - tai pagrindiniai Raseinių šventviečių tipai. Nuorodų į laukus, daubas, medžius beveik neišliko arba jos neapibūdina tikslios šventvietės padėties, pavyzdžiui: "Gabšių kaime yra senas didžiulis topolis, šventmedžiu vadinamas". [Iš teksto, p. 39].