LTApie geležies amžiaus paminklus Merkinės apylinkėse žinoma mažiau. Skirtingai negu anksteniais akmens ir žalvario amžiais (iš kurių gausiausią radinių grupę sudaro titnago dirbiniai), pagrindiniai geležies amžiaus gyvenamųjų vietų rdiniai yra trapi keramika. Nedidelį geležies amžiaus paminklų skaičių galėjo lemti tai, jog gamta ir ūkinė žmogaus veikla per šimtmečius sunaikino geležies amžiaus gyvenamųjų vietų kultūrinius sluoksnius ir daugelį juose slūgsojusių radinių. Artimiausiosiose Merkinės apylinkėse nėra ankstyvojo laikotarpio piliakalnių su papėdžių gyvenvietėmis, kur labai dažnai randama I t-mečio radinių, o neįtvirtin tų I t-mečio gyvenviečių užfiksuota vos kelios. Su faktais apie nedidelį geležies amžiaus paminklų (kartu ir santykinį gyventojų skaičių) skaičių Merkinės apylinkėse, galimas dalykas, koreliuoja palinologinių tyrimų prie Pakampio ežero rezultatai, rodantys, kad geležies amžiuje sumažėjo visų su ūkine veikla susijusių augalų kiekis nuosėdose arba šių augalų žiedadulkių visai nerasta. Geležies amžiaus laidojimo paminklus taip pat galima suskaičiuoti pirštais. Pilkapiai šiame krašte buvo kraunami iš akmenų. Plokštiniuose kapinynuose mirusiųjų kapai įrengti negiliai. Tad XX a. pirmojoje pusėje žmonėms kuriantis ir gyvenant vienkiemiuose, valdžiai ėmus tiesti naujus kelius, nukentėjo daugelis archeologijos paminklų. Jų ardymas, nepaisant jokių protestų, nesiliovė pokario dešimtmečiais (pvz., Papiškėse) ir kai kuriais atvejais tęsiasi iki šiol (pvz., Vilkiautinyje). [Iš teksto, p. 63-64].