Ernesto Galvanausko požiūris į Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos klausimą 1923, 1951 ir 1960 metais

LTVienas žymiausių Lietuvos politikų Ernestas Galvanauskas (1882–1967), Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu 1919–1924 m. keturis kartus ėjęs ministro pirmininko ir tris kartus – užsienio reikalų ministro pareigas, gerai susipažino su Rytų Prūsijos lietuvių problema ir jų pareiškimais susijungti su Lietuvos valstybe Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m., dirbdamas Lietuvos delegacijos nariu. Versalio taikos sutartis, atskyrusi nuo Vokietijos Klaipėdos kraštą, susiaurino Lietuvos politikų ir Rytprūsių lietuvių pastangas iki Klaipėdos krašto prisijungimo siekių, Klaipėdos uosto reikmės. Siekdamas nepažeisti Versalio taikos straipsnių E. Galvanauskas siekė Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos, vadovavo 1923 m. sausio mėnesį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacijai, oficialiai neigiant bet kokį Lietuvos Vyriausybės dalyvavimą įvykiuose, kurie buvo pristatomi kaip vietos gyventojų sukilimas prieš vokišką Direktoriją. E. Galvanauskas vadovavo Lietuvos delegacijai derybose dėl Klaipėdos konvencijos, pagal kurią Klaipėda su plačia autonomija tapo Lietuvos dalimi. Atsakydamas į hipotetinį klausimą 1951 m., koks būtų Lietuvos interesas, jeigu iškiltų Rytų Prūsijos buvusių lietuvių gyvenamų sričių priklausomybė, E. Galvanauskas tebesilaikė nuomonės, kad Rytprūsių klausimas priklauso nuo didžiųjų valstybių, o Lietuvos interesas yra Klaipėda: „Klaipėdos kraštas yra gyvybinis Lietuvos reikalas ir čia negali būti jokių kompromisų.“ Kun. Mykolo Krupavičiaus prašomas jis 1960 m. baigė rašyti savo įvykių Klaipėdoje versiją, nebeneigdamas Lietuvos Vyriausybės vaidmens 1923 m. įvykiuose, kurio ištrauką pirmą kartą publikuojame šio straipsnio priede. Reikšminiai žodžiai: Rytų Prūsijos lietuviai, Mažoji Lietuva, Paryžiaus taikos konferencija, Klaipėdos kraštas ir jo autonomijos klausimas, 1923 m. sukilimas.

ENOne of the most prominent Lithuanian politicians, Ernestas Galvanauskas (1882–1967), a four-time Prime Minister and three-time Foreign Minister during the restoration of the Lithuanian state in 1919–1924, became well acquainted with the problem of the Lithuanians of East Prussia and their declarations for the reunification of the Lithuanian state at the Paris Peace Conference in 1919, while working as a member of the Lithuanian Delegation. The Versailles Peace Treaty, which separated the Klaipėda Region from Germany, limited the efforts of Lithuanian politicians and Lithuanians of East Prussia to the aspirations of the Klaipėda Region’s accession and the need for the Klaipėda port. In order not to violate the Versailles Peace articles, Galvanauskas was active in the annexation of the Klaipėda Region to Lithuania, leading the operation of annexation in January 1923, officially denying any involvement of the Lithuanian government in the events in Klaipėda, which were presented as an 46 uprising of the local population against the German Directory. Galvanauskas headed the Lithuanian delegation in the negotiations on the Klaipėda Convention, under which Klaipėda, with its extensive autonomy, became part of Lithuania.In response to a hypothetical question posed in 1951 as to what Lithuania’s interest would be if the question of the fate of the former Lithuanian inhabited areas of East Prussia came to light, Galvanauskas remained of the opinion that the question of East Prussia was a matter for the Great Powers, and that Lithuania’s interest lay in Klaipėda: “Klaipėda is a vital matter for Lithuania, and there can be no compromises here.” At the request of father Mykolas Krupavičius, in 1960 he wrote his own version of the events in Klaipėda, this time not denying the role of the Lithuanian government in the events of 1923. An excerpt of Galvanauskas’s recollections is being published for the first time in the appendix of this article. Keywords: Lithuanians of East Prussia, the Klaipėda (Memel) question, The Paris Peace Conference, Ernestas Galvanauskas.

• Klaipėdos krašto užėmimas.. Acta historica universitatis Klaipedensis 1995, t. 4, 1923 metų sausio įvykiai Klaipėdoje, p. 35-40.
• Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos 1923 m. ir vietos lietuviai.. Acta historica universitatis Klaipedensis 1995, t. 4, 1923 metų sausio įvykiai Klaipėdoje, p. 41-50.
• Lietuvos istorija. T. 10, d. 1. Nepriklausomybė (1918-1940 m.). Vilnius : Baltos lankos, 2013. 634 p.
• Lietuvos su Klaipėda ir Vilniumi genezė: anglų ir rusų "Didžiojo žaidimo" Baltijos aspektas. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2020. 455 p.