Vakarų lietuvių V-ХII a. radiniai prūsų žemėse

LTVakarų baltų genčių arealo V-XIII a. lokalizacijos problemą iš esmės išsprendė A. Tautavičius. Po dvidešimties Baltijos ekspedicijos darbo metų Kaliningrado srityje nustatyta iki Ordino ekspansijos prūsų gyventa teritorija. Tai daugiausia Sembos pusiasalis ir gretimos sritys. Buvo tyrinėtos tarpgentinės dykros (neretai ten augo sakralizuoti miškai), skyrusios atskiras baltų pasaulio vakarinio pakraščio gentis. Reikia pasakyti, kad kartais šios dykros būdavo gana didelės, pvz., pelkėta Nemuno delta ir Graudės giria, užėmusios ne mažesnį kaip 100 km ilgio plotą tarp prūsų ir kuršių teritorijų. Šių išvadų pagrindas yra duomenys, gauti išskiriant vakarų baltų ankstyvųjų viduramžių materialinės kultūros etnokultūrinius požymius. Visa tai leidžia imtis naujos tyrinėjimų temos - išaiškinti tiesioginius kontaktus tarp atskirų vakarų baltų genčių. Naujausi Baltijos ekspedicijos radiniai leidžia visų pirma apžvelgti prūsų ir Lietuvos pajūrio gyventojų kontaktus tautų kraustymosi laikotarpiu ir ankstyvaisiais viduramžiais [p. 107].