LTPristatomame leidinyje "Acta historica Universitatis Klaipedensis", T. 2, pateikiama konferencijos, įvykusios 1992 m. liepos mėnesį ir skirtos Klaipėdos 740 metų jubiliejui, medžiaga. Tai nėra išsamus, visą Klaipėdos miesto ir regiono istoriją nušviečiantis leidinys. Konferencijos organizatoriai ir leidinio sudarytojai orientavosi visų pirma į menkai žinomas miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemas. Konferencijos rengėjams ir leidinio sudarytojams rūpėjo parodyti, kaip įvairūs etnosai sugyveno tarpusavyje ankstesniaisiais laikais. Todėl leidinyje spausdinami iš pirmo žvilgsnio nieko bendro su regionu neturintys darbai, aptariantys danų, vokiečių, slavų bendrabūvio problemas ankstyvaisiais laikais. Toks dėmesys skirtingų etnosų bendro gyvenimo problemoms nėra atsitiktinis. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas gali būti laikoma tokių įvairiapusių kontaktų tarp skirtingų etnosų pavyzdžiu. Iki XII a. vidurio čia gyveno karingos kuršių gentys, kurios XIII a. buvo Vokiečių ordino nukariautos. Ir nors iki pat 1923 m. mieste dominavo vokiečiai, tai netrukdė, ypač Klaipėdos apylinkėse, susiformuoti gausiai lietuvių grupei, žinomai mažlietuvių vardu. Klaipėdos žemė buvo įvairių etnosų aktyviausių kontaktų su kaimynais vieta. Antai, kuršiai palaikė tampriausius ryšius su Skandinavija, jie aktyviai bendravo su prūsais, žemaičiais ir kt. kaimynais. Po Vokiečių ordino nukariavimų šis kraštas tapo ta vieta, kur diena iš dienos bendravo lietuviai ir vokiečiai. Abu šiuos etnosus vėliau ištiko tas pats likimas. Bendrabūvio supolitinimas tarpukario metais palietė ir gyvenusių žmonių santykius, o karo metu vienodai nukentėjo daugelis čia gyvenusių žmonių [p. 4].