Kritinės pastabos Klaipėdos krašto klausimu tarpukario metais

LTKaip memelenderiui, gimusiam 1922 m. ir čia 1939 m. baigusiam mokyklą, man rūpi ir mane persekioja tema "Vokiečiai ir Europos Rytai", reikalaujanti atvirai kalbėti apie padarytas klaidas ir nusižengimus, kartu verčianti ir jausmingai permąstyti į ateitį orientuotas viltis ir galimybes. Klausimas "Kur aš esu?", visados betarpiškai yra susietas su kita problema "Iš kur aš atėjau?" ir yra aiškus ne vien istorikui. Kaip kiekvienam žmogui reikalinga atmintis, kad galėtų orientuotis savame laike ir aplinkoje, taip kiekvienai socialinei grupei, kiekvienai nacijai bei visuomenei reikia istorijos, padedančios išsaugoti orientacijos nenutrūkstamumą ir rasti savo vietą neišvengiamai į ateitį nukreiptoje dabartyje. Istorijos mokslas tik tada galės iki galo suvokti ir tinkamai įvertinti praeities įvykius, jeigu jis, iš vienos pusės, sugebės įsijausti j laikmetį, kuriame tie įvykiai vyko, iš kitos pusės, prideramai atsižvelgs ir į savo veiksmus bei tų veiksmų pasekmes. Atsisakyti vėliau atėjusio supratimo negalima, tai kartu yra ir neleistina. Remdamasis šiais neišvengiamais vertinimo kriterijais bei kreipdamas savo žvilgsnį į įvairių tautinių grupių sambūvį vienoje valstybėje dabartyje bei ateityje, dabar pateiksiu septynias aplinkybes arba septynis svarbiausius savo tyrinėjimo rezultatus [p. 44].