Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kilmė, kaupimo būdai, raida

LTMinint Kretingos bernardinų vienuolio tretininko, mokslininko, žemaičių kultūrinio sąjūdžio dalyvio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771-1849) 250-ąsias gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą „Dėl 2021 metų paskelbimo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais“. Jame įvardyti šio „mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono“ nuopelnai: išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį; sukūrė ir pagrindė botanikos mokslo terminiją; sukūrė žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą; išleido dvasinės literatūros ir pamokslų rinkinių; parašė medicinos veikalų. Visus šiuos reikšmingus Lietuvos kultūrai ir mokslui darbus J. A. Pabrėžai padėjo atlikti nuosekliai kaupta asmeninė biblioteka, kurioje, manoma, būta daugiau kaip 400 tomų knygų, taip pat rankraščių, žemėlapių, periodinių leidinių. Šioje knygoje publikuojamame „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekos kataloge“ (toliau - Pabk) užregistruoti 207 pavadinimai (233 fiziniai vienetai) spaudinių, tarp jų 30 vnt. neišlikę ir aprašyti pagal šaltinį. Kyla klausimai: ar nebūta daugiau knygų, nes Pabrėža nepaliko jų katalogo? Kokios šio „nematomo rinkinio“ apimtys ir pobūdis? Savininko valia, išreikšta 1838 m. testamente, knygos perduotos Kretingos bernardinų vienuolynui ir surašytos „išsėtiniu“ būdu 1851 metų kataloge nenurodant Pabrėžos vardo. Bibliotekos teminė įvairovė itin svarbi išryškinant rinkinio reikšmę ir jo savininko pomėgius XIX a. atminties politikos, politinės ir idėjų istorijos kontekste. [p. 16].