LTXVIII a. daugumas Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų rūpinosi lietuvių kalbos gryninimu, gausinimu ir jos norminimu. Tam tikslui buvo rašomos gramatikos ir žodynai, kurių tik vienas kitas (F. Haacko, Pil. Ruigio ir K.G. Milkaus) buvo išspausdintas, o keliolikos kitų rankraščiai ne visi išsilaikė iki mūsų dienų. Tie žodynai ir gramatikos turėjo padėti į Mažąją Lietuvą atsiųstiems vokiečių valdininkams, pirkliams ir kunigams pramokti lietuviškai, o religinės literatūros vertėjams surasti atitinkamus lietuviškus žodžius. Tam paąiam tikslui buvo skirti dvikalbiai Pil. Ruigio ir K.G. Milkaus žodynai. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip tobulėjo tų žodynų leksikografinė technika, kaip jų autoriai normino kalbą bei papildė lietuvių leksikografiją. [Iš teksto, p. 221].