Ištiktukų priebalsių fonosemantika (vienanariai pradžios junginiai)

LTĮ fonosemantikos srities klausimus mėginama ieškoti atsakymo specifinėje ekspresyviosios lietuvių kalbos leksikos - ištiktukų - grupėje, t. y. analizuojami žodžiai, ne pavadinantys, o reiškiantys garso, vaizdo, pojūčio ar potyrio sukeltą įspūdį. Pagrindiniu nagrinėjimo objektu pasirinkti ištiktukai kaip mažiausiai problemiška ekspresyviosios leksikos sritis. Kitais ekspresyviosios leksikos sluoksniais remiamasi tada, kai reikia pagrįsti gautas išvadas. Fonosemantinėms išvadoms pagrįsti nagrinėjami ideofonai (ištiktukai, kurie imituoja veiksmo ar potyrio keliamą vaizdą), mimemos (ištiktukai, kurie imituoja tipišką mimiką, kai reiškiamas koks nors pojūtis), retkarčiais - onomatopėjos (garsą mėgdžiojantys ištiktukai). Fonosemantikos problema susijusi su fonetikos ir fonologijos, semantikos ir leksikologijos sritimis. Naudojamasi jų terminais ir metodais. Ištiktukų pavyzd-iai rašomi transkripcija įprasta lietuvių. Sakiniai, kuriais iliustruojami pavyzdžiai, pateikiami tokie, kokie yra žodynuose, t.y. iš "Lietuviyų kalbos žodyno" - netranskribuoti, iš DūnŽ - jo vartojama transkripcija. Žodžių geografijos nuorodų santrumpos - kaip "Lietuvių kalbos žodyne". Reikšmės pateikiamos taip, kaip žodynuose. [Iš teksto, p. 187].

ENThe presented work is looking for the answers to the questions rising in phonosemantic research by analysing one group of the specific expressive vocabulary of the Lithuanian - onomatopoeic interjection. Therefore it was chosen the onomatopoeic interjections for the object of study as the least problematic area of the expressive vocabulary. The work is complex because the problem is linked to phonetic, phonology, semantic and lexicology. It is analysed the explosive monomial consonants in onomatopoeic interjections. The general theoretical provision is the foundation of the research: the connotative sinestetic language saunds function that is realised through the acoustic features with the universally comprehensive signals. The main phonosemantic function of the stops belonging to the T class is to imitate the paralinquistic situation of action - motion - contact. The choise of the consonant depends on its acoustic features (tone, compactness), but may be influenced by sound’s articulate pecularites (that is very characteristic of the consonant /p/). Consonant /p/ carries the greatest phonosemantic weight, the most neutral one is /k/. The main phonosemantic function of the voiced T class consonants is to express the connotations of action - motion - contact and has the phonosemantic meaning of the opposite direction or inner action. The consonant /g/ has the lowest phonosemantic mark, /b/ - the higest one. Sonorants are characterisd by the connotation of forward - backward (up-down) movement. The sound /1/ has the highest phonosemantic informativity. The phonosemantic of the fricatives has epithet nature, add the secondary motion characteristics of "evenness" (/s/). "unevenness" (/š/), "light" (/ž/). The sound /š/ is the mostly connotated.There is a separate group of the onomatopoeic interjections that begin with the consonants of the outlying nature. Our onomatopoeic interjection beginning with an alien sound demonstrate the "refinement" of the expression and the narrator’s wish to distinquish himself by "noble" style. The collocations with affricates are the intermediate link between monomial and binary collocations. The examination of the phonosemantic of onomatopoeic interjections is the first step into the most interesting area of connotated vocabulary.