Juozas Čiulda ir jo gramatika

LTTaigi kaip tik tuo, mažiausiai mums pažįstamu Sarijos periodu ir turėjo J. Čiulda rašyti savo svarbiausią darbą - „Trumpus samprotavimus apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles“ (apie užuominas, leidžiančias spėlioti, kad šie „Samprotavimai“ rašyti dar Darsūniškio periodu, bus toliau). Iki 1959 m. apie šios gramatikos buvimą buvo žinoma tik iš J. Karlowicziaus 1875 m. studijos „O Języku litewskim“, bet tais metais Vytautas Jurgutis atrado ir identifikavo jos 1854 m. rankraštį mirusio bibliografo Vytauto Steponaičio rinkiniuose, patekusiuose į Respublikinę (dabar - M. Mažvydo nacionalinę) biblioteką. V. Jurgutis jį pristato: „J. Čiuldos rankraštis yra storokas tvirto popieriaus sąsiuvinis, įrištas į kietą, gerokai padėvėtą viršelį. Sąsiuvinio formatas 21 x 17 cm, visi lapai smulkiai prirašyti abiejose pusėse. Titulinio lapo nėra, niekur nėra nė autoriaus pavardės. Tačiau pirmojo puslapio viršuje, nežinia kieno ranka ir kada, pieštuku užrašyta veikalo antraštė: „Pomysły o prawidłach gramatycznych języka żmudzkiego i nad Mitologją Litewską“. Jau tada V. Jurgutis akylai įžvelgė, kad turėjo būti ir kitas tos pat gramatikos rankraštis, nors Vac. Biržiška visus žinotus duomenis buvo priskyręs vienam. O kitas rankraštis, rašytas 1855 m., atsirado tik 1989 m., tų metų spalio mėnesį jį nusipirko Poznanės universiteto biblioteka [p. 24].

ENJuozas Čiulda, a Samogitian, was born near Plungė, received his education in Žemaičių Kalvarija, Varniai and at the Senior Seminary of Vilnius University. For a long time, he worked in Kaunas, Darsūniškis, Sarija, i. e., outside Samogitia. Čiulda left manuscripts of Samogitian grammar dated back to 1854 and 1855. This grammar of Samogitian could become a base normative grammar of Standard Lithuanian which was then emerging on the basis of the Samogitian dialect. The grammar by Čiulda was of a much higher level than the previous grammars by Kalikstas Kasakauskas, Simonas Grosas and Simonas Daukantas. The main normative criterion in it, after the choice on the Samogitian dialect had been made, was the systematicity of language. Elements of the Aukštaičiai dialect were thus due rather to the adherence to the language system than the conformity to the interests of Aukštaičiai. In certain cases, the older written tradition of Samogitian was followed; in some other, a new tradition was created. The work by Čiulda was especially marked for its subtle observations in phonetics.