LTLietuvos vardo kilme mokslininkai domisi senokai. Domintis vardo kilme kyla klausimas: ką šis vardas pradžioje yra reiškęs, kokia jo pradinė reikšmė? Turime keleta hipotezių, bet didesnė jų dalis yra, anot J.Gerulio, ”pliki spėliojimai” (bloße Vermutungen). Dar F. Kuršaitis pažymėjo, kad mūsų krašto vardui bent jau dabar lietuvių kalboje nėra jokios atpažįstamos etimologijos (keine erkennbare Etymologie vorfindet). Ir iš tikrųjų nei dabartinė kalba su jos tarmėmis, nei senieji raštai mums neduoda nieko, ką galėtume laikyti vardo Lietuva etimonu - ta tikrąja reikšme, kuri kyla jį vedant iš kito žodžio ar šaknies. F. Kuršaitis net manė, kad vardą mums kaimynai davę! Bet ir kaimynų kalbose jis nieko nerado, kas galėtų padėti paaiškinti mūsų krašto vardą. Todėl, spėjo F. Kuršaitis, gal veikiau Lietuvą išvesta iš dalyvio lietas. Bet su tuo taip pat negalima esą susieti būdingos reikšmės, jei nebent Lietuva būtų žymėjusi lygumą (eine Ebene). [Iš teksto, p. 55].
ENIn attempting to find out the derivation and the primitive meaning of Lietuva "Lithuania" two facts to be considered are fundamental. First, in old Russian chronicles Litva (= Lietuva, cf. Litõva in Nestor’s chronicle) often stands for duke’s or military leader’s retinue, escort of soldiers (družina). Second, similar words in similar meanings are found in the Scandinavian and some other Germanic languages: Icel. li[...] "attendants, retinue; army", Old Friesian lid "troop, retinue", Middle Low German leide "attendants, retinue, suite". From a linguistic point of view, these Germanic words and Lith. Lietuva seem to be cognates. Originally *leituva/* leitava/* léita "(duke’s, nobleman’s or military leader’s) suite, retinue, bodyguard" might have represented a class of collective nouns with the suffix -uva/-ava, well attested in contemporary Lithunian, cf. bernava "company of young men", brolava, broluva "all brothers and sisters, their wives and husbands as well as their children" etc.