Lietuvių kalbos intarpinių ir sta-kamienių veiksmažodžių diachroniniai sluoksniai

LTIntarpinių veiksmažodžių yra beveik visose indoeuropiečių kalbose - vienose mažiau, kitose daugiau. Jų raida atskirose kalbose skirtinga: vienose kalbose intarpiniai veiksmažodžiai išnyko dėl fonetinių ar kitokių priežasčių (pvz., perėjo į priesaginių veiksmažodžių klasę, plg. arm. lkͨ anem ”palieku” ir lot. linquo, skr. rinati), kitose - pagausėjo. Gausiausiai intarpinių veiksmažodžių atsirado rytų baltų, ypač lietuvių, kalbose. Jose intarpas, kaip ir priesaga sta, įgijo tam tikras funkcijas, kurių nebuvo kitose indoeuropiečių kalbose. [...] Taigi svarbu išanalizuoti lietuvių kalbos intarpinių ir sta kamienių veiksmažodžių ryšius su tos pačios šaknies (i)a kamieniais ir kai kuriais kitų struktūrų veiksmažodžiais. Įvairių šaltinių duomenimis, lietuvių kalboje užfiksuotos 356 intarpinių resp. sta kamienių ir (i)a kamienių bei mišriojo tipo veiksmažodžių opozicijos. Veiksmažodinių opozicijų genetinių ir darybinių ryšių analizė leidžia nustatyti lietuvių kalbos intarpinių ir sta kamienių veiksmažodžių diachroninius sluoksnius. [Iš teksto, p. 82].