Fundamentalioji Zigmo Zinkevičiaus kalbotyra

LTŠio straipsnio tematikos pasirinkimą lėmė pats Akademiko gyvenimas, istorinių ir politinių lūžių vos ne pusiau padalytas į du laikotarpius - sovietinį (1950-1990) ir nepriklausomos Lietuvos (1990-2018). Į vieną visumą juos jungia ne tik Mokslininko asmenybė, bet, reikia pabrėžti, akademinės mokslinės veiklos tęstinumas. Todėl šios publikacijos siekis - sistemiškai apžvelgti ir įvertinti profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus mokslinių darbų reikšmę to meto lituanistikos kontekste, apimant ne vieną, o bent kelis tyrimo laukus: 1) busimojo mokslininko apsisprendimui reikšmingą studijų laikotarpį, 2) mokslinės tematikos pasirinkimui svarbią akademinę pedagoginę veiklą ir 3) viso gyvenimo akademinį mokslinį darbą. Išsikelti tikslai atsispindi ir straipsnio struktūroje, kurią, be Įvado ir Apibendrinimo, sudaro šios trys stambesnės dėstomosios dalys. Svarbiausiu šaltiniu, be abejo, laikytinos visos paties Akademiko publikacijos - straipsniai ir knygos. O pedagoginės veiklos ypatumai bene geriausiai atsiskleidžia ne tik iš jo vadovėlių4, bet ir iš šioje knygoje spausdinamų buvusių studentų atsiminimų. Be to, straipsnyje remiamasi tuomečio Vilniaus universiteto studento, busimojo leksikografo ir tarmėtyrininko Vytauto Vitkausko 1954 m. rašytais dialektologijos kurso užrašais ir Vilniaus pedagoginio instituto absolventės, busimosios dialektologės ir Daukanto kūrybos tyrinėtojos Birutės Rokaitės-Vanagienės istorinės gramatikos užrašais. Mokslines Zigmo Zinkevičiaus nuostatas tiksliau perteikti padėjo ne tik įvairiomis progomis rašyti kolegų straipsniai, bet ir archyviniai dokumentai. [p. 18].

ENThe life of Academician Zigmas Zinkevičius can be divided into two distinct periods, marked by historical and political shifts: the Soviet era (1950-1990) and the period of independent Lithuania (1990-2018). Despite these changes, his academic and scientific activities remained continuous throughout both phases. For most of his life, Zinkevičius taught at Vilnius University, offering courses such as Lithuanian dialectology, historical grammar, and the history of the Lithuanian language - fields closely aligned with his research. His involvement in the scientific work of Kazimieras Buga’s Selected Works established him not only as a successor to Buga’s legacy but also as a distinguished representative of fundamental historical linguistics. Academician Zinkevičius’ highly intensive and productive scientific career is reflected in the chronology of his major publications, which can be grouped into three overlapping periods: dialectological, historical linguistic, and historical cognitive. Throughout his life, Zinkevičius was deeply devoted to the study and history of the Lithuanian language. He began his research career as a specialist in historical grammar, with his first dissertation being published as a separate work, Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai (Features of the Pronominal Adjectives of the Lithuanian Language, 1957). The scholar summarized his long-term teaching experience with the publication of a comprehensive work Lietuvių kalbos istorinė gramatika (Historical Grammar of the Lithuanian Language, 1980-1981), Vol. 1: Įvadas, Istorinė fonetika. Daiktavardžių linksniavimas (Introduction, Historical Phonetics. Inflection of Nouns), Vol. 2: Įvardžiai. Būdvardžiai. Skaitvardžiai. Veiksmažodžiai. Nekaitomos kalbos dalys. Istorinės sintaksės apybraiža (Pronouns. Adjectives. Numerals. Verbs. Fixed Parts of Speech. Outline of Historical Syntax).The Academician dedicated over four decades to linguistic research, culminating in two major works: his habilitation thesis Lietuvių dialektologija (Lithuanian Dialectology, 1966) and the comprehensive monograph Lietuvių tarmių kilmė (The Origin of Lithuanian Dialects, 2006). These publications represent the pinnacle of his extensive contributions to the study of Lithuanian dialects. Simultaneously, Zinkevičius made significant contributions to the fields of Lithuanian onomastics and anthroponymies: Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje (Lithuanian Anthroponymies: Vilnius Lithuanian Personal Names at the Beginning of the 17th Century, 1977), Senosios Lietuvos valstybės vardynas (Index of Proper Names of Ancient Lithuania, 2007), Lietuvių asmenvardžiai (Lithuanian Personal Names, 2008), Krikščioniško vardyno kelionė į Lietuvą (The Journey of the Christian Names to Lithuania, 2010), Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse: polonizacijos apybraiža (The Lithuanian Heritage in the Surnames of the Suwalki andAugustow Regions in Poland: An Outline of Polonization, 2010), Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba (The Name of Lithuania: Origin and Formation, 2010), Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė (The Nomenclature of Settlements in the Ukmergė District: The Origin of the Names, 2011), Lietuviškas (baltiškas) paveldas Balstogės vaivadijos Lenkijoje pavardėse: slavizacijos apybraiža (The Lithuanian (Baltic) Heritage in the Surnames of the Bialystok Voivodeship in Poland: An Outline ofSlavization, 2012), Vilnijos lenkakalbių pavardės (The Surnames of the Polish-Speaking Population of the Vilnius Region, 2012).Through his works in dialectology, onomastics, and anthroponymies, Zinkevičius enriched the comprehensive panorama of the development of the Lithuanian language - one of the two remaining Baltic languages. His contributions extend beyond individual publications on the evolution of Lithuanian or the writings of figures such as Mažvydas, Petekvičius, Slavočinskis, and Donelaitis. They also include notable monographs like Lietuvių poteriai (Lithuanian Prayers, 2000) and Mažosios Lietuvos indėlis j lietuvių kultūrą (The Contribution of Lithuania Minor (East Prussia) to Lithuanian Culture, 2008), as well as the multi-volume synthetic work Lietuvių kalbos istorija (History of the Lithuanian Language, 1984-1995). This series comprises Vol. 1: Lietuvių kalbos kilmė (Origin of the Lithuanian Language), Vol. 2: Iki pirmųjų raštų (Up to the First Writings), Vol. 3: Senųjų raštų kalba (The Language of Old Writings), Vol. 4: Lietuvių kalba XVIII-XIX a. (Lithuanian Language in the iBth-igth Centuries), Vol. 5: Bendrinės kalbos iškilimas (Rise of the Standard Language), Vol. 6: Lietuvių kalba naujaisiais laikais (Lithuanian Language in Modern Times), and Vol. 7: Rodyklės ir bibliografija (Indexes and Bibliography). The historical and cognitive aspects of Zinkevičius’ scientific legacy are equally significant. Through concise and accessible publications, the Academician introduced the Lithuanian public to key episodes in the development of the Lithuanian language, often highlighting their cultural and sociolinguistic dimensions. [...].