Enklitinių veiksmažodžių formų mi, ti vartojimas kai kuriose pietų žemaičių šnektose

LTšio straipsnio tikslas - bent trumpai sustoti ties labai senu ir įdomiu kalbos reiškiniu - veiksmažodžių enklitinių formų mi, ti, vartojimu. Tą reiškinį jau yra analizavę savo tarminiuose darbuose prof. V. Grinaveckis (Grinaveckis 1960: 41-110), A. Salys (Salys, 1992: 337) ir prof. Z. Zinkevičius (Zinkevičius 1966). Nemaža tokių pavyzdžių, paimtų iš K. Sirvydo, M. Daukšos, J. Bretkūno bei kitų mūsų senųjų raštų autorių, pateikta ir LKŽ tomuose. [...] Norima dar bent kiek įsigilinti į senuosiuose raštuose pateiktus arba žodyno kartotekoje užrašytus bei tarmėse išgirstus pasakymus su šiomis išlikusiomis enklitikų formomis. [Iš teksto, p. 201].

ENThe paper analyses a very old phenomenon of the Lithuanian language - the enclitic verb forms mi, ti and their usage in old writings and the Southern Samogitian (dūnininkai) dialect. Appended is a map indicating the spread of these forms.