Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių priežastiniai veiksmažodžiai žodynuose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių priežastiniai veiksmažodžiai žodynuose
Alternative Title:
Southern Aukštaitish and Eastern Aukštaitish Vilnius subdialect causative verbs found in dictionaries
In the Journal:
Lietuvių kalbotyros klausimai, 1997, t. 37, p. 154-162
Summary / Abstract:

LT1. Priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių pateikimo akademiniame "Lietuvių kalbos žodyne" (toliau - LKŽ) sunkumai paskatino plačiau pasidomėti jų vartojimu pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse. Ypaę problemiški yra šių tarmių priesagų -(d)yti, -(d)inti vediniai. Kai kurie iš jų nepamatuotai laikomi priežastiniais, pvz.: užremdyti Pls (LKŽ XI 427), ar net parūpinamaisiais, pvz.: apleisdyti Rod (LKŽ VII 243), atsakydyti Grv (LKŽ XII 22), nusemdyti Grv, Rod (LKŽ XII 356-357), priimdyti Dv, Rod, Knv, Arm (LKŽ IV 66). Tad įdomu panagrinėti, kokių priežastinių (ir parūpinamųjų) veiksmažodžių yra pateikta “Lazūnų tarmės žodyne” (toliau — LzŽ) ir “Druskininkų tarmės žodyne” (toliau — DrskŽ), palyginti jų duomenis su LKŽ duomenimis bei įvairių autorių darbais. Išrinkti visi LzŽ ir DrskŽ pateikti veiksmažodžiai, turintys formaliuosius bei semantinius priežastinių (parūpinamųjų) veiksmažodžių požymius ir pamatinius žodžius, užfiksuotus šiuose žodynuose ar “Lietuvių kalbos žodyne”. [Iš teksto, p. 154].

ENIt is not always that Southern Aukštaitish and Eastern Aukštaitish Vilnius subdialect causative verbs are properly presented in dictionaries. The descriptions af their meanings and separate grammatical-lexical groups lack precision, the illustrative materials are not sufficient, which does not allow to form an exhaustive picture of dialectal vocabulary and makes investigation into its semantics and usage more difficult. In the Lazūnai subdialect the formative type of causative verbs (-(d)inti, -ina, -ino is most numerous e.g. rūginti, -ina, -ino (LzŽ 225), in the Druskininkai subdialect it is -(d)yti, -o, -ė type e.g. skandyti, skando, skandė (DrskŽ 327). The Druskininkai subdialect does not have the infinitive suffix -inti. The Southern Aukštaitisch suffix -yti, which found its way into the dialect by analogy with new forms of the future tense without ‘n’, caused word-formation type mixing. Cases of the o-stem change into the ia-stem in the present tense, by analogy with future tense forms, have been observed, all this giving rise to abundance of variants, e.g. gydyti, gydžia (-ina, -o), -ė (-ino) (DrskŽ 99). The derivatives of the suffixes -(d)yti, -(d)inti in these subdialects can denote not only causativity, but also a common action, iterativity or durativity e.g. imdyti, imdo, imdė ‘imti, iminėti’ (LzŽ 92). There are no curative verbs at all. Inaccuracies in lexicographic interpretation can be accounted for by the misleading similarity of the forms of the iterative durative verbs and the curative verbs and their syntactic environment.

ISSN:
0130-0172
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/116566
Updated:
2025-07-20 17:15:50
Metrics:
Views: 2
Export: