Valstiečių tautinės-pilietinės savimonės klausimu
LTIki pastorojo meto teiginys, jog valstietija ilgus amžius buvo svarbiausia lietuvybės sergėtoja bei puoselėtoja, tartum nekėlė didelių abejonių. Išties - kalba, papročiai, žodinė kūryba - ypač svarbūs tautos kultūros veiksniai išsilaikė būtent kaime. Kitą vertus, "kaimo lietuvybės" išaukštinimas sietinas su XIX-XX a. politinėmis, socialinėmis realijomis. XIX a. vykęs lietuvių tautinis atgimimas ir siekis atsispirti polonizacijai, kultūroje vedė prie neišvengiamo "lietuviškumo" ir "lenkiškumo" susidūrimo. Palaipsniui kalba virto bene pagrindiniu tautinio identiteto kriterijumi. Taigi didžioji dalis lenkiškai kalbėjusios Lietuvos bajorijos tartum savaime atsidūrė už lietuvių tautos kultūrinių ribų [p. 397].
ENA. Narbutas asserts that Lithuanian nation besides being a rural nation is also a heir of the GDL traditions. Since a peasant becomes an equal member of a society this means he will aquire civil and national consciousness. Shifts in social-political life witnessed by the second half of XVIII c. incouraged peasants for more activity. The Enlightment movement made the greatest contribution to the process because in that time the new attitude towards peasantry was established. In this period the first contacts between different cultural layers appeared. Still the discovery of folk culture belongs primarily to the period of romanticism already.
