LTLietuvių valstiečių tautinės ir pilietinės savimonės formavimosi procesai, vykę viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais, istoriografijoje specialiai netyrinėti ir vargu ar šiandien mūsų istorijos mokslas jau subrendęs spręsti šią problemą. Todėl manytume, kad šioje liskusijoje svarbu ieškoti ne tiek konkrečių atsakymų, o apibrėžti spręstinų klausimų ratą, aiškintis šaltinius ir tyrimų būdus, kurie įgalintų vėliau atsakyti į juos. Darbas su šaltiniais, reprezentuojančiais ūkinį bei socialinį Lietuvos kaimo gyvenimą XVI-XVIII a. (dvarų inventoriais ir pan.), parodė, kad juose, nors ir valstiečių aplinkoje surašytuose, medžiagos jų savimonės problemoms tirti nerasime. Aptariamo laikotarpio lietuvių, kaip ir visos Europos valstiečiai, vaizdžiai pavadinti "tylinčiąja fodalizmo dauguma", apskritai nepaliko rašytinių šaltinių, kurie galėtų atskleisti bent dalį jų savimonės paslapčių [p. 391].
ENI. Kiaupienė ('Theses for Discussion”) does not solve the problem only attempts at defining all problems under consideration. She indicates sources and presents Middle and Eastern European historiography on the topic. She believes that among questions to be considered there such as economic and cultural contacts with strangers, the church unfluence on peasantry self-consciousness also clarification of such concepts as "language", "nation" and "state" to peasantry.