Penki 1882-1883 m. Rytų Lietuvos valstiečių kolektyviniai prašymai dėl lietuvių spaudos lotyniškuoju raidynu leidimo
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Rusų kalba / Russian
LTLietuvių tautos kovoje prieš carizmo vykdytą lietuvių spaudos tradiciniu lotyniškuoju raidynu draudimą 18641904 m. svarbiausias vaidmuo teko nelegaliajai lietuvių spaudai. Tačiau savo, kad ir kuklesni, vaidmenį atliko ir legalios kovos priemonės, taigi ir įvairioms caro valdžios instancijoms siųsti prašymai panaikinti lietuvių spaudos lotyniškuoju raidynu draudimą. Tų prašymų būta įvairių. Juos rašė pavieniai asmenys: pasauliečiai inteligentai ir kunigai. Bet bene didžiausią grupę sudaro valstiečių kolektyviniai prašymai. Vytautas Merkys 1978 m. išleistoje monografijoje "Nelegalioji lietuvių spauda kapitalizmo laikotarpiu (ligi 1904 m.): Politinės jos susikūrimo aplinkybės" prašymus aptarė ir analizavo net dviejuose skyriuose. Jis pateikė ir tuo metu žinomų, istorikų įvairiose archyvuose, skirtinguose fonduose bei bylose surastų valstiečių kolektyvinių prašymų sąrašą. Jame - 82 pozicijos. O iš viso, V. Merkio duomenimis, kolektyvinių prašymų buvo ne mažiau kaip 93, tačiau 11 kituose šaltiniuose minimų prašymų nebuvo rasti. Minėtas V. Merkio sudarytas sąrašas rodo, kad valstiečių kolektyvinių prašymų siuntimo vajuje buvo dvi bangos: pirmoji - nedidelė, apimanti 1881-1883 m. laikotarpi (5 prašymai: ir dar 2, "Aušros" laikraštyje paminėtieji, kurių tekstų nerasta): antroji prasidėjo 1895 m. pavasarį ir nenuslūgo iki pat 1904 m. Šių eilučių autorius prieš dešimtį metų Rusijos liaudies švietimo ministerijos Liaudies švietimo departamento fonde rado dar 5, V. Merkiui rašant knygą nežinomus, valstiečių kolektyvinius prašymus, adresuotus Rusijos liaudies švietimo ministrui. Visi jie priklauso pirmajam prašymų siuntimo laikotarpiui ir yra iš Rytų Lietuvos [p. 479].
ENThe texts of the above indicated letters sent by six rural districts under Kaunas governor to the Russian minister of Education are presented in the publication. These applications supplement to the table of collective applications by peasants complied by Vytautas Merkys in his monograph "Underground Lithuanian Press in the Period of Capitalism till 1904: Political Conditions for its Appearance" (Vilnius, 1978). After having revealed the conditions under which these applications were handed in the author presume that these letters might have been instigated by the leaders of Lithuanian national movement connected with the districts under discussion. namely the clergymen and literate Silvestras Gimžauskas (1844-1887) and Aleksandras Burba (1854-1898).
