LTKalbėdami apie Didįjį Vilniaus seimą mes neretai greta, kaip sinonimus, vartojame ir Lietuvių suvažiavimo Vilniuje ar Vilniaus seimo pavadinimus. Ir atrodo, kad tai savaime aišku ir suprantama. Tačiau atidžiau pasižvalgą pastebėsime, kad net tais pačiais 1905 m. Lietuvių suvažiavimo Vilniuje būta ne vieno, o rašydami apie Vilniaus seimą ir norėdami išlikti visiškai tikslūs, kad jo nesumaišytume su įvairiais kitais "Vilniaus seimų" projektais XX a. pradžioje ir su 1922 m. Vilniaus seimu (tiesa, tada buvo iškelta Vidurio Lietuvos seimo idėja, bet dar prieš patį seimą jis virto Vilniaus seimu) visada turėsime pabrėžti, kad kalbame apie 1905 m. Vilniaus seimą. Tuo tarpu ištardami Didžiojo Vilniaus seimo vardą, mes visada esame tikri, kad jis nebus supainiotas su jokiu kitu istoriniu įvykiu. Todėl visiškai teisėtai iškyla klausimas, kodėl istorini pavadinimą - Lietuvių suvažiavimas Vilniuje - išstūmė istoriografinis - Didysis Vilniaus seimas? Ar mes, vartodami Didžiojo Vilniaus seimo pavadinimą, visada suprantame jo semantiką? Kokia šio simboliško, turinčio sakralinį motyvą, pavadinimo prigimtis? Kodėl prigijo būtent šis vardas, kai smulkmeniškai pa tyrinėją atrandame apie 50 įvairiausių to paties seimo pavadinimų: be jau minėtų - Lietuvių susirinkimas Vilniuje, Vilniaus suvažiavimas, Lietuvių tautos suvažiavimas, Pirmasis lietuvių seimas Vilniuje, Didysis seimas, Didysis Lietuvos seimas ir t. t. [p. 267-268].
ENThe Convention of Lithuanians that took place in Vilnius in 1905 (it is also known as the Great. Vilnius Diet) was an important stage in Lithuania's way to the establishment of its statehood and independence. A fact of interest and importance both from historical and historiographical point of view is that historical literature and memoirs contain around 50 different names of the Diet (apart those mentioned above, there also such as the Congress of Lithuanians in Vilnius, the Diet of Lithuanians, the Diet of Vilnius and others). The study by E. Motieka analyses differences in meaning of these titles. Historiographical analysis performed falls into two parts: modulation of the title and singular cases of title reflection or reflection taking place in a certain period of time. Historical and socio-psichological conditions that led to formation of historiographical title the Great Vilnius Diet appear in the focus of attention in the article. The main conclusion drawn is that the Convention of Lithuanians in Vilnius was transformed into the Great Vilnius Diet on the ground of its wide range and tremendous influence on the rise of civil sentiment in Lithuanian society: it has also laid foundations for parliamentary traditions in Lithuania and witnessed national aspirations of Lithuanians take constitutional forms for the first time. Clarification of sense and meaning of such words (and notions) as "of Lithuanians" and "of Lithuania" in the very beginning of XIX c. and shifts in their meaning after restablishment of independent state of Lithuania is alloted much attention in the article.