Kalba ir socialinė klasė pietvakarių Lietuvoje iki 1864 metų

LTŠiuolaikinis lietuvių nacionalinis (tautinis) judėjimas prasidėjo paskutiniame XIX a. ketvirtyje. Jį nulėmė ilga ir sudėtinga lietuvių tautinės kultūros raida. Dauguma lietuvių visuomenės kultūros veikėjų buvo kilę iš valstiečių, todėl tautiškasis sąjūdis buvo glaudžiai susijęs su socialiniu ir ekonominiu kaimo vystymusi. Istoriškai susiklostė taip, jog šiuolaikinės lietuvių nacionalinės kultūros ir literatūros šaknys glūdi kaime. Šio straipsnio problematika apima lietuvių kultūrini gyvenimą Užnemunėje, lietuvių etnografinėse žemėse, Lietuvos pietvakariuose. XIX amžiuje ši teritorija įėjo į Lenkijos Karalystę, kuri buvo Rusijos valdžioje. Iki 1831 metų Karalystė turėjo autonomijos teises, kurias tam tikru mastu išsaugojo ir vėlesniais metais. Lietuvių valstiečiai Lenkijos Karalystėje, 1807 m. panaikinus baudžiavą, tapo laisvi [p. 119].

ENIt is obvious that no national culture can be concieved as destitute of national language. The author of the article focuses his attention on the pecularities of the Lithuanian language formation in south-western Lithuania (south-west off the River Nemunas). The scientist holds the view of Lithuanian being the means of communication of only one social group (peasantry) there up till the beginning of XIX c. Therefore the future state of Lithuanian depended largely first of all on peasant's resistance to Russianisation, Polandisation, Germanisation influence upon their national language. The bulk of author's attention is devoted to peasants’ fight for preservation of the Lithuanian language in church and also to church language policy up till 1864.