Lietuvos valstiečių istorijos (1795-1861 m.) bruožai

LTLietuvos valstiečiams teko ypatingas vaidmuo, stimuliuojant ir išsaugant lietuvių tautinį, autentiškumą, atkuriant XVIII a. pabaigoje sunaikintą Lietuvos valstybingumą. Ypač didelė jų reikšmė buvo XIX a. besiformavusiai kultūrinių ir politinių idėjų sanklodai. Savo gyvybingumą beteisis valstiečių luomas įrodė, apeidamas visus jį varžiusius Rusijos imperijos įstatymus ir suformuodamas savąją inteligentiją. Ji, pasitelkusi ir bendraudama su kitais nenutautėjusiais bei politiškai tolerantiškais Lietuvos visuomenės sluoksniais, perėmė anksčiau tik bajorijos monopoliu buvusį politinio gyvenimo vairą. Ji atvedė lietuvių tautą į valstybės atkūrimą, organizavo jos apgynimą nuo imperialistinės, Rytų Europai būdingos stipriųjų kaimynų agresijos. Šiame darbe apžvelgiama Lietuvos valstiečių demografinė, ekonominė, kultūrinė ir politinė padėtis nuo carinės okupacijos pradžios iki baudžiavos panaikinimo. Nors darbas parašytas 1970-1973 m., labai nepalankiu istorijos mokslui laikotarpiu, tačiau nemanau, kad ši aplinkybė lėmė tai, kad jame labai daug vietos skirta socialiniams bei ekonominiams klausimams. Tiesiog norėjau atskleisti, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis išliko mūsų tautos pagrindas, įrodyti, kad net ir sunkiausiomis sąlygomis tautą sugeba išlikti, jeigu ji nori išlikti. Ekonomika ir kasdienė būtis taip pat yra ir kultūros dalis. Ji sudaro tautos egzistavimo pagrindą [p. 7].

ENPeasants of Lithuania played an important role in the process of re-establishment of the state of Lithuania in 1918. Since peasants were the most numerous social layer, their position in this political process had a decisive influence on the direction it took. Their weight in social and economic life of the country was even greater in the previous period marked by the fermentation of the new ideas and search for ways that could lead to the liberation from the yoke of the occupants. The article under discussion surveys demographic, cultural and political situation of peasants - farmers in the period of 1795-1861. The beginning of the period is marked by partition of Lithuania between Prussia and Russia, the end of it witnessed the abolition of serfdom. After short period under Prussia the whole of Lithuania was subjected to Russian rule. The government of this monarchy demanded few things from Lithuanian peasants, namely, levy, conscripts to the Russian army and complete submission to the will of the Czar and his landlords. The article discloses the ways and measures employed to put these requirements into effect, it also mentions rural reform and effect on peasants life. The author analyses the process of peasantry self-consciousness formation, it reveals the impact of some individuals especially active in the process or even leaders of resistance movement.