Lovatiesių raštai Žemaitijoje

LTAudinio ornamentas rodo etninės bendruomenės skonį. Tai žmonių meninė saviraiška, bylojanti apie jų estetinę sampratą ir pasaulėjautą. Analizuojama problema, kaip kuriamas audinio raštas vienoje ar kitoje Žemaitijos vietovėje. Tyrinėjamos XIX-XX a. ripso technika austos lovatiesės. Jos vadinamos driūžėtais, suktiniais, sumuštiniais ar besočiais divonais. Šia technika išausti raštai - geometriniai ornamentai, daugiausia sudaryti iš dryžių ir langų. Tyrimo tikslas - išdėsčius teorinius analizės metodo teiginius, atskleisti žemaičių ripso lovatiesių ornamento paplitimo ypatybes ir autentišką požiūrį į jo kūrimą kaip į etnokultūrinio savitumo dalį. Tai nauja problema sumuštinių divonų tyrinėjimuose. Lietuvių etnografinėje literatūroje yra paskelbtų straipsnių apie šių audinių technines bei menines ypatybes, funkcijas ir raštų raidą. Ornamentika nagrinėjama keliais aspektais: ornamento struktūra, žemaičių ripsinių lovatiesių raštų struktūros savitumai ir ornamentų paplitimas bei jų kūrimo ypatybės skirtingose Žemaitijos vietovėse. Straipsnyje panaudota etnografinė literatūra, 65 atsakymai į tam tikslui sudarytą klausimų lapą „Audinių raštai ir spalvos“ nuotraukos iš Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus fototekos, muziejų eksponatai: 92 vienetai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, 94 vienetai iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, 1 vienetas iš Mažeikių kraštotyros muziejaus. Iš viso tyrinėti 189 vienetai.

ENThe author analyzes how fabric patterns have been developing in different parts of Žemaitija (Western Lithuania), taking as a subject of analysis bed covers woven in the 19th-20th centuries using a reps technique. The analysis focuses on three main aspects: the structure of the ornament, spreading of such ornament bed covers on the territory of Žemaitija, and their peculiarities in different parts of Žemaitija. The objective of the present research is to establish theoretical methods of analysis, to reveal the peculiarities of the spread of reps-ornamented bed covers, and to show the authentic attitude to the development of this ornament as part of specific ethnoculture. The author has developed the method of ornament analysis. Fabrics of the same weaving with the ornament made of certain figures are analyzed separately. The rapport structure is taken as a basis for the analysis. This is a structure of elements made of stripes and checked forms. The ornaments consist of one, two or three elements of different size. They also differ in colours. Different placing of colours produces different ornament variations.This classification was applied for the analysis of reps-patterned bed covers of Žemaitija region. It has been found that different ornament structure interpretations are characteristic of striped pattern fabrics. Single or triple-sized element configuration is a characteristic feature of checked bed covers. Meanwhile, a very complicated element combination is characteristic of stripe-checked bed covers. A deeper analysis of the ethnographic material shows that the people’s world outlook and sense of beauty are the main factors that formed the ornament structure and predetermined the spreading of identical patterns in different parts of Žemaitija (Western Lithuania).