Etninė kultūra ir tapatumo išraiška
LTLietuvos istorijos instituto etnologų 1992, 1993 ir 1995 m. surengtose konferencijose skaitytų pranešimų pagrindu sudarytas šis straipsnių rinkinys. Etninė kultūra ir tapatumo išraiška jame nagrinėjama remiantis ir naujesniais tyrimų duomenimis. Visas leidinys pagal svarbiausias tyrimų kryptis suskirstytas į skyrius, kad skaitytojams būtų lengviau atrasti jiems rūpimus dalykus. Skyriuje „Tyrimo metodai ir šaltiniai“ ypač plačiai atskleistos folkloro ir tautinio tapatumo sąsajų mokslinės minties kryptys Kanadoje, pateikta Lietuvos ir užsienio etnologų etninės kultūros tyrimų patirtis, taikant įvairius tyrimo metodus: religijos fenomenologijos metodą, kaimo tekstilės spalvų tyrimo metodą, laiko dimensijų taikymo tyrinėjant papročius metodą. Skyriuje „Etninė savimonė ir žmonių santykiai“ etninio kultūrinio tapatumo dalykai apžvelgti daugiausia per tautinius santykius Lietuvoje, ypač juos siedinant su Rytų Lietuvos problemomis. Plačiausiai etnokultūrinis ir teritorinis-lokalinis bei regioninis tapatumas reiškiasi visuomenės narių individualiuose ir grupiniuose apeiginiuose veiksmuose. Skyriuje „Bendruomeniniai ir šeimos papročiai“ nagrinėjami ritualai, gimtuvių, krikštynų ir kalendorinių papročių genezės bei paplitimo savitumai. Viena iš sričių, kuri siejasi su visuomenės atskirų narių'ir bendruomeniniais kūrybiniais poreikiais, nagrinėjama skyriuje „Meninė ir techninė raiška“. Jame atskleista etnokultūrinės ir regioninės raiškos formos muzikiniame folklore, drabužiuose, liaudies tekstilėje, skulptūroje ir statyboje. [p. 12].
- P. 36-41. Religijos fenomenologijos metodas ir jo taikymo baltų religijos tyrimams galimybės
- P. 42-57. Papročiai ir laiko dimensijos
- P. 58-67. Tekstilės spalva kaimo kultūroje: tyrimo metodika
- P. 76-90. Lietuvių etnografinė ikonografija: šaltiniai, publikacijos, tyrinėjimai, poreikiai
- P. 91-96. Legendos apie Palemoną atgarsiai rusų chronografe
- P. 97-106. Tautiniai santykiai Lietuvos Respublikos kaimuose ir miesteliuose, 1920-1940
- P. 107-114. Pietryčių Lietuvos gyventojų etnokultūrinės aspiracijos švietimo srityje
- P. 115-122. Rytų Lietuvos lietuviai ir etninės asimiliacijos procesas
- P. 123-127. Lietuvių paprotinė teisė ir teisinės valstybės kūrimas
- P. 128-137. Aukojimo reliktai lietuvių papročiuose
- P. 138-148. Kaimo religinio gyvenimo formos ir funkcijos XX a. pirmojoje pusėje
- P. 149-159. Patalkių vakarėliai Lietuvoje
- P. 160-165. Pribuvėja ir kaimo bendruomenė Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje
- P. 166-172. Motinos įvesdinimo į bažnyčią paprotys Lietuvos kaime (XIX a. pabaiga - XX a. I pusė)
- P. 173-178. Krikštatėvių vaidmuo krikštynų papročiuose (XIX a. pabaiga - XX a. I pusė)
- P. 179-186. Tradicinių kalendorinių papročių jungtys
- P. 187-207. Velykiniai pavasario ženklai: Baltijos regiono kultūra XX amžiuje
- P. 208-222. Atmosferos valdymo būdai Lietuvoje XX a. pirmojoje pusėje: etnokultūrinio tapatumo savybės
- P. 223-229. Senosios etnokultūrinės sąveikos bruožai baltų, slavų, finų ir germanų XIX-XX a. etnomuzikavimo tradicijose
- P. 240-259. Transmission of traditional singing in folklore groups: rules of change
- P. 251-259. Žemaitijos vandens malūnų ir trobų savitumai bei bendrumai
- P. 260-276. Amerikos lietuvių kryžiai ir koplytėlės
- P. 277-283. Luominės pasaulėjautos išraiška bajorų drabužiuose
- P. 284-289. Visuomeninių idėjų bei judėjimų poveikis kostiumui
- P. 290-301. Renesanso kostiumas Lietuvoje (XVI a. pirmoji pusė)
- P. 302-306. Tautinių drabužių autentiškumas ir inovacija Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje
- P. 315-324. Lovatiesių raštai Žemaitijoje
- P. 325-335. Vakarų Lietuvos juostos: reiškinio regioninis savitumas
