Luominės pasaulėjautos išraiška bajorų drabužiuose

LTVisuomenės gyvenimą lėmė dvaras ir bažnyčia. Realius žmonių santykius formavo luominės etikos reikalavimai. Kiekvienu konkrečiu atveju žmonės turėjo žinoti, kaip dera elgtis. O tvirtas ritualo laikymasis buvo vertinamas kaip didžiausia dorybė. „Todėl feodalinės visuomenės narių poelgiai yra savotiški ženklai: kiekvienam poelgiui suteikiama simbolinė reikšmė ir jis turi būti nustatytos formos, atitikti visuotinai priimtą štampą. Patys įvairiausi daiktai (kalavijas, ietis, plaktukas, lazda, kėdė, pirštinė, kepurė, raktas ir t.t.), be pragmatinio vaidmens, taip pat atlieka simbolių funkciją ir naudojami teisminėse ir kitose juridinėse procedūrose“. Luomai, laipsniai, profesijos skyrėsi pirmiausia rūbais. Diduomenė švytėjo savo ginklų ir drabužių turtingumu, keliančių baimę ir pavydą. Kiekvienas luomas laikėsi griežtos audinių, kailių ir rūbų spalvų hierarchijos. Atitinkama išorė padėjo palaikyti orumo jausmą, atitinkantį dėvinčioje statusą. [p. 277].

ENFor several centuries the nobility and gentry were dominating in social life. Their principles, ideals, tastes were forced upon lower classes. Everything that was related to the gentry had special importance for other classes. The gentry tried by all means to dissociate from the rest society and to create their own world - better, more beautiful and pleasant than the real world. The aesthetic side of this artificial world was no less important than the ideological one. Costume played an exceptional role in it. Its form, texture, colour semantics helped to distinguish the gentry from other classes. Changes of the third class situation have influenced the situation in general. Aristocratism was replaced by respectability. Costumes were levelled and stopped the open and clear demonstration of class differences.