LTA.R. Niemio teigimu, "Ju6kevičiaus dainų reikšmę vargu ar galėsime taip didžiai įvertinti, kaip reikėtų. Laikais, kai visa tauta buvo pasmerkta dvasinei mirčiai, pasirodė šis milžiniškas tokių gražių dainų rinkinys, liudydamas seną lietuvių poezijos deivės kūrybinę jėgą, jos tikrąjį lietuviškų vaizdų turtingumą, poezijos lankstumą ir meniškumą" (Niemi 1996: 144-145). Leidinys "Lietùviškos svotbìnės dájnos, užrašýtos par Antáną Juškévičę ir išspáudintos par Jóną Juškévičę" (Petropylė, 1883; toliau - JSD 1955) užima ypatingą vietą ne tik lietuvių tautosakoje, bet yra svarbus šaltinis ir kitų sričių - etnografijos, literatūros, kalbos - tyrinėtojams. Būtent dėl to jis pasirinktas ir spalvos įvaizdžio lietuvių liaudies dainose analizei. Terminas įvaizdis ne visada vartojamas absoliučiai vienareikšmiškai. Dažiausiai jam teikiama reikšmė - "įsivaizduojamas, vaizdu įkūnytas dalykas". Nagrinėjant grožinės literatūros kūrinius, šiuo terminu vadinama ir "poetinės kalbos vaizdingumui padidinti perkeltine reikšme pavartotas posakis ar žodžių junginys" (LKŽ IV 275; DŽ, 263). [Iš teksto, p. 173].