Krikštatėvių vaidmuo krikštynų papročiuose (XIX a. pabaiga - XX a. I pusė)

LTKrikštynos - vardo suteikimo krikštijamajam apeigos, paremtos krikšto sakramento dogma. Jose būtina krikšto tėvams dalyvauti. Krikštynų apeigos susideda iš dviejų dalių: 1) bažnyčioje teikiamo krikšto sakramento ir 2) liaudiškų papročių. Pagal Katalikų Bažnyčios nustatytą tvarką Tikėjimo išpažinimą už krikštijamąjį sukalba apeigose dalyvaujantis asmuo. Tai krikštatėvis ar krikštamotė. Jais gali būti žmonės, priėmę Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą, sulaukę bent 14 metų amžiaus, be to, pavyzdingai gyvenantys katalikai1. Taigi bažnyčioje suteikiant vardą, kūdikis krikštatėvių pagalba įvedamas į krikščionių bendruomenę. Nagrinėjant antrąją krikštynų dalį, išryškėja nemaža su sakramentiniu krikšto aktu susijusių liaudiškų papročių. Krikštatėviams juose priklauso svarbiausias ir aktyviausias vaidmuo. Krikštynų metu tikrieji kūdikio tėvai tampa mažiau pastebimi. Krikštatėvių vaidmuo susidėjo iš kelių momentų: 1) jų parinkimo, iškilmingo kvietimo ir sutikimo dalyvauti, 2) pasiruošimo krikštynoms (dovanų ruošimo), 3) dalyvavimo bažnytinėje ceremonijoje, 4) atliekamų apeiginių veiksmų prieš krikštą ir po jo, kuriais siekiama apsaugoti krikštavaikį nuo galimų pavojų, 5) krikštatėvių pareigos jų globotiniams visą gyvenimą.Plačiau apžvelgsime tik vieną iš esminių klausimų, nuo kurio priklausė ir kiti, - krikštatėvių parinkimą, jų kvietimo būdą bei sutikimą atlikti šias pareigas, bandydami išskirti krikščionišką ir liaudišką šio reiškinio aspektą bei santykį tarp Bažnyčios reglamentuotų ir liaudies papročiuose nusistovėjusių krikštatėvių parinkimo kriterijų. Iš etnografinės medžiagos matyti, kad nuo seno liaudies papročiuose ypač sureikšminamas krikštatėvių parinkimas. Tai susiję su tikėjimu, jog nuo to gali priklausyti tolesnis kūdikio gyvenimas. Todėl didžiulė atsakomybė tenka tėvams, parenkant savo vaikams tinkamus krikštatėvius. Krikštatėviai parenkami labai rūpestingai ir atsargiai. Ši nuostata iki dabar gyva visoje Lietuvoje. Mat 1) tikėta, jog krikšto tėvai ir tikrieji kūdikio tėvai sueina į giminystę, 2) manoma, kad krikštavaikiai būtinai tampa gyvenime panašūs į savo krikšto tėvus, 3) deramų kūmų parinkimas svarbus ne tik šeimai, bet ir visai kaimo bendruomenei. Sulaukę naujo šeimos nario, tėvai pradėdavo galvoti, ką kviesti į krikštatėvius. Tik retais atvejais tai buvo svarstoma dar prieš gimstant kūdikiui, nes kiekvienas kūdikis gimdamas atsineša „savo dalią“ ir teisę į gerus krikštatėvius. [p. 173].

ENChristening or the ritual of granting the name is based on the dogma of the Baptism sacrament. Godparents must be present at the ceremony. The baptising ritual consists of two parts: 1) granting the sacrament in church, 2) folk customs and traditions. The godparents’ role is very important in many respects, but here we review only one aspect which determined all the rest, i.e. choosing the godparents, the way they were invited and agreed to undertake the duty. Godparents are very carefully chosen, and this principle has been observed in Lithuania up till now. Why is this issue so important? 1) The natural parents and the godparents were believed to become related, 2) the godchildren were expected to resemble their godparents, 3) an appropriate choice of godparents was important not only for the family, but for the whole community of the village. The choice of godparents is based on the following norms: 1) Christian and general human morality; 2) national ethics. The problems connected with finding and choosing godparents had formed an opinion that a person having many godchildren was highly respected, and who would not like to be respected?.Determining the relationship between the rules defined by the church and folk customs and traditions, it turns out that the priorities preferred by the church and the village community in choosing godparents were frequently the same. Very often Christian requirements dominated and later became the norms accepted by the community. Thus, we might presume that such requirements were predermined by the introduction of Christianity. Despite all that, some criteria of choosing godparents such as looking for a younger or a well-to-do person were formed by living conditions, similarly to other beliefs expressed in a prohibited or incentive form. Thus, when characterising the forms of choosing godparents we see that Christian and folk aspects intertwine, because a baby is being introduced both into a Christian and a villlage community.