Pribuvėja ir kaimo bendruomenė Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje

LTPribuvėja - viena svarbiausių veikėjų gimtuvių papročiuose. Nesant kaime gydytojų, pribuvėjos institucija buvo sudėtinė liaudies medicinos sistemos dalis. Tai moteris, kuri gimdymo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu veikia pagal susiklosčiusias vietines elgesio normas. Jos patyrimas buvo kaupiamas per ilgus šimtmečius išmintį perduodant iš kartos į kartą. Etnografinė medžiaga rodo, kad pribuvėjos buvimas kaime buvo pagrįstas ne tik medicinine prasme. Mat jos paslaugomis kurį laiką naudotasi net ir tada, kai kaimo moteris pradėjo globoti gydytojai. Šio pranešimo tikslas - pažvelgti per gimtuvių papročius į pribuvėjos institucijos vietą šeimos ir kaimo bendruomenės santykiuose XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. Remiamasi archyvine bei lauko tyrinėjimų medžiaga, surinkta pagal etnografinių klausimų lapą „Gimtuvių papročiai“. Šioje anketoje šalia klausimų apie gimtuves daug dėmesio skirta pribuvėjos veiklai. Apklausta 250 vyresnio amžiaus moterų. [p. 160].

ENThe aim of this report is to analyze the role of the midwife institution in the relations of family and village community through birth traditions at the end of the 19th - beginning of the 20th centuries. On the basis of the archival and field work material, information was gathered according to the ethnographic questionnaire „Birth Customs“. The problem is reviewed in several aspects: 1) the role of midwife in birth customs, 2) a system of midwife’s actions and their influence upon child’s socialization, 3) midwife’s responsibility for the normal functioning of the family, 4) christening as a rite fully dependent on the midwife, 5) the role of the midwife during christening. The midwife alone had the power to influence the future of the baby at the moment of its appearance in this world. Midwife’s actions just after the birth of the baby used to be directed to the far future. These actions stressed the things which could predestinate child’s future success and could assure his or her full- fledged membership in the community. Christening rites show that a midwife is empowered to represent the Christian community and be a warrant of taking care of baby’s future during life as well as after death. As the analysis of field material shows, a midwife in a village community was not a private person, but a mediator between the family and village community, obliged to meet a baby as well as to introduce it by her sacral actions into human community.