Rytų Lietuvos lietuviai ir etninės asimiliacijos procesas

LTŠiame straipsnyje etnosociologiniu aspektu nagrinėjami kai kurie lietuvių vaidmens šio krašto gyventojų asmiliaciniame procese bruožai. Etninė asimiliacija, kaip etninių procesų dalis, labiausiai priklauso nuo konkrečios teritorijos etninės mozaikos, arba, kitaip sakant, nuo tautinės įvairovės, etninių bendrijų kompaktiškumo arba dispersiško išsidėstymo, santykių tarp tautų, kartu koegzistuojančių kelių kultūrų panašumo arba skirtumų. Socialiniai-ekonominiai veiksniai čia įtakos, atrodo, turi tiek, kiek jie lemia teritorijos infrastruktūros raidą. Jeigu ji labiau išplėtota, be abejo, tokia skatina nuolatinius, kasdienius asmeninius skirtingų tautų žmonių kontaktus, ir atvirkščiai - jeigu ji silpniau išvystyta, mažina tokių kontaktų intensyvumą. Istoriniai, politiniai įvykiai, teisinė sistema ir valstybių tautinė politika į natūraliosios asimiliacijos vyksmą (jeigu kalbėsime konkrečiai apie šią asimiliacijos formą) įsiterpia netiesiogiai, ir šių veiksnių poveikis nėra pats svarbiausias. Todėl natūralu, kad asimiliacijos permainos nėra greitos, be to, tai nėra kas keletą metų pasikeičiantis, dėl kokių nors įvykių arba subjektyvaus įsikišimo nuolat besikaitaliojantis procesas. Čia, kaip ir kituose visuomeniniuose reiškiniuose, svarbią reikšmę turi susiklosčiusios tradicijos, mąstymo stereotipai, visuomenės opinija, vertybių hierarchija ir daug kitų dalykų. Matyt, todėl ir asimiliacinio pobūdžio tėkmė dar ilgai gali išlikti nepakitusi net po to, kai ją lemiantys veiksniai jau būna pakitę, ypač minėtieji antraeiliai veiksniai. Atrodo, kad būtent tokį precedentą šiuo metu turime Rytų Lietuvoje. [p. 115].

ENOn the grounds of ethnosociological surveys and the data taken from civil registers kept in the archives, the author claims that in Eastern Lithuania, especially in its two administrative areas, Šalčininkai and Vilnius, formal and actual assimilation processes are taking place. Ethnically mixed marriages in the area include a high percentage of Lithuanians: persons of other nationalities willingly make families with them, and a great number of children born from such mixed marriages formally (according to the entries in their passports) adopt the Lithuanian nationality. However, due to the fact that the Poles, Russians and Belarussians prevail in the two mentioned areas, the Lithuanians born in the tenth decade of the 19th century from such mixed marriages did not acquire national consciousness and did not become the Lithuanians with a distinct Lithuanian cultural orientation. They, more often than the Lithuanians born in Lithuanian families, tended to contract mixed marriages, to use Russian or Polish instead of the Lithuanian language, and their cultural orientations tended to be more Slavonic than Lithuanian. Due to all these factors the Lithuanians of this area were unable to maintain and develop their national culture, and in spite of all their ambitions could not carry out the Lithuanization process of the area.