LTKaip žinia, lietuvių legendą apie Palemoną raštu užfiksavo Dlugošas. Tai rodo, kad ji jau egzistavo XV a. viduryje. „Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės Kronikoje“, grafo Krasinskio nuoraše, pranešama, kad dėl Nerono tironijos „daugelis palieka savo valdas ir turtus“ ir su Palemonu, kuris „kraujo“ ryšiais susijęs su imperatoriumi, išėjo ieškoti naujų žemių ir galų gale priėjo žemę, kurią pavadino „slavų kalba Pamario žeme, o lietuvių kalba - Žemaičių žeme“. Netrukus ši versija pateko į platųjį sąvadą, bet gerokai pakeista. Veiksmo laikas perkeltas j V a. po Kr. vidurį (Atilos laikus). Šiuo šaltiniu naudojosi Stryjkowskis, rašydamas savo „Kronikos“ trečios knygos „Apie šauniosios lietuvių, žemaičių ir rusų tautos pradžią“ pirmą skyrių. [p. 92].
ENAuthor pays attention to a definite extract of Russian Chronography of the second edition (1617) earlier missed by scholars. It contains some reminiscences of the Lithuanian legend about the Roman origination of the Lithuanians. It is there that it is mentioned that on their way from Bremen to the East brothers Czech and Lekh met the „Zhimayte people“, whose ancestors had moved there from Rome. A detailed analysis of the East Slav adaptation of this legend in the context of Lithuanian-Russian polemics over the seniority of Great Lithuania and the Moscow state makes the main point of the article.