Lietuvių etnografinė ikonografija: šaltiniai, publikacijos, tyrinėjimai, poreikiai

LTLietuvių etnografine ikonografija domėjosi ne vien lietuviai, bet ir kitų kraštų tyrėjai; medžiaga ir tyrinėjimai krašte ir užsieniuose skelbti lietuvių, lenkų, vokiečių arba kartu keliomis kalbomis. Tokiu būdu susidarė kito lygmens - tyrinėtojų - mokslinis bendradarbiavimas. Greta aprašų ši dokumentacija verta ne vien kaip pagalbinė iliustracinė tyrinėjimų priemonė, bet ir kaip lygiavertis šaltinis. Galima iliustruoti tokiu pavyzdžiu: leidinyje „Panemunių dzūkai“ (1970) straipsniai apie baldus ir namų apyvokos daiktus parašyti vien pagal piešinius ir nuotraukas. Turėtina omenyje ir tai, kad vaizdų kalba yra tarptautinė: kartais darbai kitose šalyse panaudojami ir cituojami remiantis juose paskelbtomis iliustracijomis. Siekiama parodyti, kurie asmenys, institucijos rinko, publikavo ir tyrinėjo lietuvių etnografinę ikonografiją. Norint gauti duomenų raštu, buvo kreiptasi į 8 didžiuosius Lietuvos muziejus prašant pateikti duomenų apie juose esančią šios rūšies medžiagą. Atsakymų sulaukta iš Lietuvos liaudies buities, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“ ir klaipėdiškio Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Lietuvos nacionalinio muziejaus duomenis suieškojo autorius. Todėl ši apžvalga negali būti visai išsami. Žinoma, čia nėra galimybės kalbėti apie pavienius atvejus, juk per pastaruosius kelis šimtmečius įvairiuose leidiniuose paskelbta daugybė iliustracijų. Be to, čia neaptariamos iliustracijos, esančios monografijose, studijose ir straipsniuose. Kaip ir priimta mokslo istorijos tyrinėjimuose, apie kai kuriuos ypač ryškų indėlį palikusius asmenis tenka pakalbėti atskirai. [p. 76].

ENSolitary drawings portraying Lithuanians and their family life and, since the 19th century, photographs from time to time appeared in Lithuanian, German, Polish and Russian publications. With regard to the 19th century, we should mention the drawing of Lithuanian clothing made by E. Gisevius, teacher from Tilsit. A systematic accumulation of iconographic material was started in interwar Lithuania: the largest collections of negatives, photographs, drawings could be found in the Department of Ethnography at Vytautas Magnus Museum of Culture (Kaunas) and Aušra Museum in Šiauliai. Worth mentioning from this period are A. Varnas’ collection of negatives and photographs of Lithuanian crosses and B. Buračas’ collection devoted to different subject matters. After the war, along with the mentioned museums, ethnographic negatives, photographs and drawings were started to be collected by the Lithuanian National Museum, Lithuanian Folk Museum of Domestic Life, Lithuanian Museum of Fine Arts, Institute of Building and Architecture. However, the largest and thematically most diverse collections of iconographical material can be found in the Department of Ethnology at the Institute of Lithuanian History. In the post-war decades iconographical materials (mostly photographs) appear in publications. Main publications were: 17 volumes of the series of albums on Lithuanian Folk Art issued by the Vaga publishing house and scientific catalogues issued by the Lithuanian National Museum and Lithuanian Museum of Fine Arts.An attempt to issue such catalogues was also made by M. K. Čiurlionis Museum of Fine Arts in Kaunas and Aušra Museum in Šiauliai. A number of articles were published on the drawings of some artists. Thematic albums of photographs and drawings made by some photographers and artists were issued. On the initiative of A. Kezys in 1967 the Lithuanian Photo Archive was established in Chicago. He also published several ethnographic albums of photographs. To meet the needs of today’s popularization and cherishing of ethnical culture it is necessary: 1) to continue the perpetuation by photographs and drawings of surviving ethnographical objects, new values of ethnical culture, events of ethnoghraphical character, 2) to publish scientific catalogues of all museums possessing ethnographical collections, 3) to continue the investigation of the history of ethnographical iconography.