Tekstilės spalva kaimo kultūroje: tyrimo metodika

LTTekstilė byloja apie žmonių kultūrą. Tautos kultūros suklestėjimo ar priespaudos laikotarpiu dažnai iškeliamos kūrybos savitumo ar tautiškumo idėjos. Tradiciniuose etninės kultūros tyrinėjimuose aktualumo nepraranda etnokultūrinio identiteto problema. Audinių raštai įgyja simbolinę prasmę. Kyla klausimas, kaip žvelgti į tekstilę, norint plačiau paliesti šias problemas? Lietuvių etnografijos istoriografijoje tekstilė daugiausia nagrinėjama kaip materialinės kultūros dalis. Istoriškai apibūdinami Lietuvoje paplitusių reiškinių regioniniai skirtumai, o savitos ypatybės aprašomos lyginant su kaimyninių tautų audiniais. Mažiau dėmesio kreipiama į tekstilę formuojančius dvasinės kultūros reiškinius, jų kilmę ir simbolikos problemas, gvildenamas įvairiai interpretuojant rašytinius šaltinius ir archeologinę medžiagą. Kalbėdama apie spalvą, autorė pabandys nagrinėti tekstilę kultūros kontekste. Aptariant skirtingus tyrinėtojų požiūrius į spalvą, jos funkciją ir panaudojimą audiniuose, bus pateikta keletas tyrinėjimo metodų įvairiems tekstilės aspektams atskleisti. Autorė nagrinėja tekstilės spalvą kaip ornamento struktūros, audinio kompozicijos, funkcijos ir žmonių kultūros formuojamą reiškinį. Siekiama parodyti, kad konkrečiomis istorinėmis sąlygomis, o ne ornamento formų dermėje, spalvos reikšmė tampa svarbesnė už audinio ornamentą ir ji tampa raštu lyg simboliu kultūroje. [p. 58].

ENTextile works of rural Lithuania are analyzed both as an ethnographic phenomenon and as work of art. Following the traditional historic approach towards material things which is characteristic of the historiography of Lithuanian ethnology, the author analyzes textile works from different aspects in respect of their ornament and colour. The subject of the analyzes is not the fabric as a whole, but a concrete detail of the ornament. The author suggests that the ornament be analyzed on the basis of the developed method. The colour as the predominant element forms the artistic whole of the ornament and changes an object into a symbol. The use of fabric by a community in a concrete historical context renders the colour a wider meaning. Using M. Sahlins’ method, when physical and phychological colour perceptions are transferred to the cultural level, the meaning of the colour is analyzed in a definite historical context. It is believed that the same principal colours are similarly perceived in all languages. This helps to analyze the intercultural processes. Colours are analyzed as social, economic and ritual codes. The view is held that colours function as meaningful and informative systems created by cultural ties, determination and cultural, historic and natural conditions of the country. Thus, when analyzing ornaments and colours it is very important to take into account the concrete cultural and historic context, in which the textile, the symbols of its ornamentation and colour are closely connected with the most significant cultural layers such as the rhythm of life, perception of the world, and social and political phenomena.